Ignalinos atominė elektrinė - tai mūsų energetikos pagrindas, bet kartu ir tam tikras nerimas. Mat Lietuvoje, ir dar daugiau Europoje, po Černobylio katastrofos į šią energijos gamybos sritį yra šnairuojama su gana dideliu nepasitikėjimu. Lygiai tokį patį nepalankumo jausmą “atomas” kelia ir mūsų kaimynėje Suomijoje.

Klausimas: ar statyti Visagine trečiąjį elektrinės bloką, kitaip tariant, naują atominę elektrinę, - tebėra atviras. Suomiai, nors ir gerą dešimtmetį svyravę, vis dėlto ryžosi naujai statybai.

Dešimtmečius trukęs neryžtingumas

Europos Sąjungos šalyse dauguma energetikos problemų yra gerokai politizuotos, tačiau tarp jų sunku surasti taip politizuotą problemą kaip atominių elektrinių statyba.

Suomija - ne išimtis. Vis dėlto mūsų kaimynė priėmė sprendimą statyti naują, jau penktąją atominę elektrinę.

Kelias tokio sprendimo link buvo ilgas ir sudėtingas. Kelios Suomijos vyriausybės daugiau kaip dešimtmetį negalėjo apsispręsti, nors Suomijai itin trūksta energijos galingumų. Prieš dešimtį metų Suomijos vyriausybė jau buvo visai arti sprendimo, ar statyti atominę elektrinę. Tačiau visuomenės nuomonė po Černobylio katastrofos ir išaiškėjusi siaubinga tiesa apie ją faktiškai užblokavo bet kokį teigiamą sprendimą.

Be to, Suomijoje buvo paskelbti faktai apie tiesiogines Černobylio katastrofos pasekmes, pirmiausia padaugėjus susirgimų vėžiu, ypač tarp vaikų. Paaiškėjo, kad kai kurių vėžio susirgimų skaičius padidėjo aštuonis kartus. Žodžiu, nė viena vyriausybė tuomet netgi negalėjo tokio klausimo pateikti visuomenei, jau nekalbant apie sprendimo priėmimą parlamente.

Vis dėlto atominės elektrinės idėja Suomijoje nebuvo visiškai palaidota ir apie penktąją atominę elektrinę vėl prabilta jau šiame tūkstantmetyje. 2002 metais, savo kadencijos pabaigoje, tuometinis Suomijos premjeras P.Liponenas visų nuostabai, nusprendė imtis iniciatyvos. Mat lig tol vyriausybė saliamoniškai teigė: “Šią problemą spręsime ne mes, bet būsimosios vyriausybės”.

Pernai gegužę, eilinį kartą svarstant naujos atominės elektrinės klausimą, P.Liponenas pasakė labai aiškiai: “Suomija 70 proc. priklauso nuo energijos tiekimo. Didžiausią jos dalį importuojame iš Rusijos. Kad atsikratytume šios nereikalingos ir mus labai saistančios priklausomybės, turime pastatyti nuosavą energijos šaltinį. Mano nuomone, branduolinė energija - labiausiai pažangus ir pigus būdas tai padaryti”.

Suomių sprendimas

Po to, kai vyriausybė pritarė, nors ir ne vienbalsiai, naujos atominės elektrinės statybai, kitas žingsnis buvo šio klausimo viešas svarstymas parlamente. Dar niekada šiuolaikinėje Suomijoje nė vienas klausimas nebuvo sukėlęs tokių dramatiškų politinių partijų ir organizacijų prieštaravimų ir pasipriešinimo.

Debatai dėl naujos atominės elektrinės Suomijos parlamente kėlė didelį susidomėjimą. Tačiau, nepaisant išankstinių gana aštrių ir suomiams nebūdingų pareiškimų, didelių mūšių parlamento salėje taip ir neįvyko. Aštresni pokalbiai, sako, girdėjosi tik parlamento koridoriuose.

Pats balsavimas vyko gana neramiai. Mat prieš tai atominės elektrinės statybos lobistai buvo nemažai “padirbėję” vos ne su kiekvienu parlamento nariu. Tarp suinteresuotųjų statyba buvo suomių energetikos lyderiai, taip pat profsąjungos, kovojančios už naujas darbo vietas. Apklausos, kaip balsuos parlamento nariai, vyko vos ne kiekvieną dieną ir šios srities pranešimai būdavo skelbiami laikraščių “karštųjų” naujienų skiltyse.

Nulėmė vos kelių balsų persvara - už balsavo 107 parlamento nariai, prieš - 92. Įdomu, kad lygiai tiek pat narių, kiek 2002 m. balsavo už, 1993 m. balsavo prieš. Be kita ko, sprendimas statyti atominę elektrinę Suomiją supriešino su Europos Sąjunga, kuri, tai labai gerai žino ir lietuviai, turi neigiamą nuomonę dėl branduolinės energetikos plėtros ES šalyse narėse.

“Dabar, pabalsavus suomiams, visiškai išryškėjo klastinga padėties dviprasmiškumas. Viena vertus, ES primygtinai reikalauja iš šalies kandidatės Lietuvos uždaryti Ignalinos AE. Tačiau yra žinoma, kaip Lietuva priklauso nuo Ignalinoje pagaminamos energijos. ES kelia šiuos reikalavimus kaip sąlygą dėl lietuvių narystės ES. Antra vertus visateisė ES narė Suomija staiga priima teigiamą sprendimą toliau plėsti branduolinį sektorių statydama milžinišką naują AE. Jeigu Europos Sąjunga iš tikrųjų turi suformuotą politiką šiuo klausimu, tokia dviprasmybė dviejų valstybių atžvilgiu tiesiog negali egzistuoti. ES savo politikoje turėtų remtis bent kokia logika ir nuoseklumu”, - tokį pareiškimą paskelbė Briuselyje esančio JAV geostrategijos instituto politikos analitikai. Sprendžiant iš tolesnių įvykių, šis pareiškimas, deja, kokios nors įtakos ES politikai neturėjo.

Pirmieji žingsniai į naują AE

Konkurso dokumentus naujai atominei elektrinei rengia Suomijos koncernas TVO - pagrindinis projekto rangovas. Kokie numanomi šio konkurso dalyviai? Vienas jų - Rusijos “Atomstrojeksport”, kuris prieš dešimtmetį Suomijoje buvo bepradedąs statybas. Tačiau dabar padėtis iš esmės skiriasi nuo tų laikų, kai Tarybų Sąjunga neturėjo atominių elektrinių statybos konkurentų.

Tarp kitų potencialių kandidatų minimi tokie gigantai kaip “General Electric”, “Westinghouse”, žinoma prancūzų kompanija “Framatom” kartu su vokiškąja “Siemens”. Aišku, kad, dalyvaujant tokiems garsiems “žaidėjams”, suomių kompanijai TVO išrinkti nugalėtoją bus nelengva.

Visi pagrindiniai naujosios atominės elektrinės parametrai, tokie kaip reaktoriaus galia bei projekto kaina, taps aiškūs tik konkurso metu. Dabar planuojamo reaktoriaus galia svyruoja nuo 1000 iki 1600 megavatų. Jis turėtų būti statomas šalia jau veikiančios Olkiluoto atominės elektrinės Eurajokio mieste, 100 km į rytus nuo Tamperės, prie Baltijos jūros. Šioje elektrinėje sumontuoti du 840 megavatų švedų gamybos reaktoriai, kurie, pradėję veikti 1978 ir 1980 metais, pagamina vieną penktadalį Suomijai reikalingos elektros energijos. Alternatyvi naujosios elektrinės dislokacija numatyta Lovisoje, į rytus nuo Helsinkio, kur taip pat veikia atominė elektrinė. Manoma, kad naujos atominės elektrinės kaina bus nuo 1,5 iki 2,3 mlrd. dolerių. Elektrinė turėtų pradėti veikti 2009 metais.

Pagal užsienio spaudą parengė Albinas Lapė