Vieninteliame neseniai užsidariusiame Anglijos sostinėje lietuvių restorane “Savas kampas” sausio 1-osios naktį du kartus dainuota “Laimingų metų, laimingų...”

Vienintelis lietuvių restoranas Anglijos sostinėje “Savas kampas” buvo perpildytas. Rytų Londono East Hamo rajone girdėjosi lietuviškos dainos, lietuviški juokai, išvaizdžių moterų galėjo pavydėti visa Anglija, ant stalų garavo cepelinai, bulviniai blynai, kotletai, liejosi lietuviška degtinė, “Starka”, “Švyturio”, “Kalnapilio”, “Horno” alus.

“Tokių nuostabių Naujųjų metų Londone aš laukiau septynerius metus! - tvirtai suręsto į ketvirtą dešimtį įkopusio buvusio kauniečio akyse blizgėjo ašaros. - Jūs neįsivaizduojate, kaip čia vertini tai, ką turėjai Lietuvoje!”.  

Naujas restoranas galbūt iškils Stratforde  

Nei jis, nei kiti Londono lietuviai, nei juolab Naujųjų metų naktį ir sausio 1-ąją žiūrovus linksminęs humoristas Juozas Zavaliauskas bei koncertavusi buvusi “Dinamikos” solistė Irma Sėlenienė nežinojo, kad tai buvo paskutinės “Savo kampo” valandos.

“Restoraną rengėmės plėsti. Tai padaryti anksčiau paskatino per Kalėdas įvykęs incidentas, kai vieną agresyviai nusiteikusį restorano klientą gatvėje sumušė du vyrai, - nelinksmai situaciją komentavo vienas iš dviejų “Savo kampo” savininkų Arvydas Baublys. - Dabar sprendžiame, ar atidarysime restoraną Stratfordo rajone, kur gyvena daugiau lietuvių, ar toje pačioje vietoje, tačiau kitu pavadinimu. Galime pasakyti tik tai, kad lietuvių restoranas bus, bet negreitai. Tačiau toje pačioje vietoje restoranas, pavadinimu “Savas kampas”, jau niekada neveiks”.

Tą gruodžio 25-osios naktį, po grupės “ŽAS” koncerto praėjus maždaug porai valandų ir “žasams” jau seniai išvykus švęsti Kalėdų su draugais, vienas “Savo kampo” klientas elgėsi įžūliai, o apie 2 valandą nakties gatvėje keliasdešimt metrų nuo restorano pradėjęs kibinti moterį buvo sumuštas dviejų jos draugų. Pasigirdus klyksmui: “Užmušė!”, buvo iškviesti greitosios pagalbos bei policijos darbuotojai. Vėliau kruvinas ir mėlynėmis “apdovanotas” vyras pabėgo iš ligoninės, o teisėtvarkos atstovai pareikalavo kitą dieną restoraną uždaryti.

“Anglijos įstatymai labai griežti, - tikino A.Baublys. - Deja, po to gavome liūdną pranešimą - “Savas kampas” privalo būti uždarytas”.  

Šaltibarščiai - apie 20 litų  

Naujametė naktis “Savo kampo” restorano lankytojams kainavo po 100 svarų sterlingų (apie 500 litų). Už šią kainą vietos lietuviai, kurių daugumą sudarė buvę ir jau ne vienerius metus Anglijoje gyvenantys kauniečiai, pamatė ne tik programą. Ant šešių vietų stalo stovėjo butelis šampano, degtinės ir vyno, taip pat padėklas šaltų užkandžių.

“Pagal Londono kainas naujametės nakties programa ir vaišės už tokią kainą - pigu”, - tikino lietuviai. Vartydama meniu lietuvių kalba dainininkė Irma stebėjosi restorano patiekalų pigumu. Morkų, burokėlių, naminės salotos - 3, bulviniai blynai, kugelis, blyneliai su mėsa, cepelinai - po 6, brangiausias firminis “Savo kampo” kepsnys - 11, vištienos kotletai -7,5, karbonadas - 8,5, šaltibarščiai - 4,5.

Tačiau jai priminus, kad viską reikia dauginti beveik iš penkių, kainos atrodė jau neįprastai. Butelis “Starkos” (0,7 litro talpos) apie 175, puslitris - apie 125, “Bobelinės”, degtinės “Lithuanica” - 125, 0,5 litro “Prezidento” bei 0,7 litro talpos “Geros” degtinės - apie 175, lietuviško alaus buteliai - nuo 14 iki 16 litų.

Naujametę programą pradėjęs J.Zavaliauskas “ištempė” iš salės jauną vyruką, papokštavo ir “privertė” jį kelis kartus sušukti “Londono lietuviams tris kartus valio!” Juozo “bajerius” pakeitė Irma, kuri lietuvius sužavėjo savo naujomis dainomis.

Draugiškai ir linksmai nusiteikę apie 60 lietuvių artistus palaikė plojimais, netrukus pakilo nuo kėdžių ir smagiai šoko. Trumpų pauzių metu vietos lietuviai tuoj pat apspito Irmą ir Juozą. Spragsėjo fotoaparatai, lietuviai norėjo įsiamžinti su artistais, prašė jų autografų, o po programos kvietė į svečius.  

Kauno ir Vilniaus neatpažino  

“Keistas jausmas, jaučiuosi tarsi grįžęs į Lietuvą”, - kartodamas Irmos dainos “Žalių bangų vynas” žodžius kalbėjo draugę už parankės laikantis vyrukas.

“Per “Dinamikos” dainas susipažinau su būsimąja savo žmona, - neslėpė dar vienas buvęs kaunietis Vidas. - Tu neįsivaizduoji, kaip aš pasiilgau Lietuvos, “Žalgirio”, Sabonio. Savo gimtos šalies nemačiau šešerius metus. Tikiuosi, kad netrukus išsipildys mano svajonė ir galėsiu vėl pamatyti gimtą šalį... O mano sūnus Tonis būtinai lankys A.Sabonio krepšinio mokyklą!”.

Į kelis Londono rajonus laikraščius išvežiojančią firmą “Little Toni” turintis verslininkas nesidrovėjo sentimentų bei akyse blizgančių ašarų ir godžiai klausė, kas naujo Vilniuje, Kaune.

“Kai po ilgos pertraukos aplankiau Lietuvą, buvau šokiruotas, - “Kauno dienai” teigė A.Baublys. - Patikėk, Lietuva buvo tokia nuostabi, tokia pasikeitusi. Servisas, aptarnavimas, barai, restoranai, pastatai, švara. Fantastika! Jūs turbūt to nepastebite, nes tai jūsų kasdienybė, bet kai grįžau po šešerių metų... Nepažinau Kauno Savanorių prospekto, Laisvės alėjos, Vilniaus Gedimino prospekto. Net ir degalinės daug tvarkingesnės ir gražesnės nei Londone. Žmonės stilingi, gražiai, tvarkingai rengiasi. Apie lietuvaičių grožį net nereikia kalbėti... Mano draugas airis vis klausia, kada galėsime kartu aplankyti tavo šalį”.  

Puolė skambinti į Lietuvą  

Londono laiku artėjant prie dešimtos valandos vakaro daugelis vietos lietuvių vis dažniau žvilgčiojo į savo laikrodžius. Visų mintys buvo Lietuvoje. Jie galvojo apie savo mamas, tėčius, brolius, seseris, draugus.

Pripildžius šampano taures ir pasiūlius tostą už lietuvius, prieštaraujančiųjų nebuvo. Ar reikia dainos “Naujų metų...” Gal užteks tik vienos Londono laiku?

“Laimingų metų, laimingų...”, - pasigirdo keli balsai, po to dar, paskui vieningai dainavo visi lietuviai. Ir ėjo į gatvę skambinti artimiesiems į Lietuvą.

“Su Naujais... Žinai, čia pas mus tas humoristas Zavaliauskas ir buvusi “Dinamikos” solistė Irma... Jėga!” - mobiliuoju telefonu laimingas kalbėjo į Lietuvą skambinęs vyrukas.

Galingi ir ramūs restorano apsaugos vyrai - buvęs Lietuvos regbio rinktinės žaidėjas Alfredas bei jo kolega Ramūnas it plunksnelę pakėlė Irmą ir išnaudojo progą fotografuotis.

“O man čia gerai... - atviravo dar vienas lietuvis. - Uždirbu daug, ką aš ten Lietuvoje. Nors, jei uždirbčiau ten bent šiek tiek mažiau, grįžčiau. Ir labai pasiilgau gamtos, žalumos, laužo, šašlyko. Čia kur tik eini - privatus plotas. Nebandyk eiti toliau - bauda 1000 svarų”.

“Matai, kaip mes čia... Žinoma, pats girdėjai, čia visko būna. Dažnai lietuvis lietuviui vilkas, bet savo šalies nepamirštame ir linksmintis mokame, - kalbėjo vyras ir žmona. - Čia keista. Gali, pavyzdžiui, metro pamatyti žmogų, kuris karposi nagus ar išsitraukęs dantų šepetuką valosi dantis. Daugelis anglų nežino, kas yra žieminės padangos”. Kai pernai iškrito pusė centimetro sniego keliuose - šimtai avarijų”.

“Aha... - pritariamai linkčiojo aplinkiniai. - Dauguma rengiasi nestilingai, vilki kostiumu ir sportiniais bateliais arba treningu ir juodais blizgančiais batais. Iš visiškos laisvės čia gaunasi ššš... Netvarkinga, popierius meta ant žemės, nors greta šiukšlių dėžė...”  

Džiaugėsi lietuvių krepšininkų pergale  

“Naiviems anglams lietuviai iškrečia ir “baikių”, - “Kauno dienos” korespondentui atviravo dar vienas tautietis. - Įsivaizduok. Ateina du lietuviai į didelę parduotuvę. Paima antklodę ir eina į technikos skyrių. Išsirenka didžiausią televizorių ir eina prie kasos. Stovi ilgą eilę. Po to sako: “Mes jūsų tinklui priklausančioje firmoje pirkome televizorių. Jis neveikia, ką daryti?”. Pardavėja, sužinojusi, kad televizorių pirko ne jų, o kitoje parduotuvėje, paragina greičiau kreiptis į būtent tą vietą. Atsiprašę vyrai televizorių išsineša namo...”

Paklausti, ar Londone pavojinga, visi sutartinai atsakė: “Nelygu kuriame rajone”. Centre - ne. Žmonės gali elgtis laisvai, niekas nekreips dėmesio. Tačiau “velnių” (taip vadinami juodaodžiai) kvartale labai pavojinga. Taip pat agresyvūs ir pavojingi albanai, turkai. Ramiausi - “babajai” - indusai. Jie lietuvių bijo, nes gyvena dažniausiai greta”.

Tačiau “ekstremalius” pasakojimus tuoj pat užgoždavo sentimentai, nostalgija. Londono lietuviai ne be pasididžiavimo prisiminė Lietuvos krepšininkų pergalę Europos čempionate.

“Žiūrėjome nelegaliai, - juokėsi lietuviai. - Juk anglai nepirks licencijos už teisę transliuoti lietuvių kanalą. - Čia pasistengia ukrainiečiai, kurie “atrado” LTV kanalą, rečiau “pagauna” - TV3. Viename bare buvo susirinkę apie 300, o kitame daugiau nei 100 lietuvių. Staugėme, klykėme, o aplinkiniai nesuprato, kas čia vyksta... Jūs neįsivaizduojate, kaip po pergalės norėjome būti Lietuvoje! Girdėjome, kas ten darėsi visą naktį!”

Psiaunaktį “Savame kampe” dar kartą pasigirdo “Ilgiausių metų, ilgiausių...” Lietuviai glėbesčiavosi, bučiavosi, vienas kitam linkėjo sėkmės ir laimės. Į dangų pakilo mūsų šalies londoniečių nupirkta keliolika raketų bei fejerverkų. Jais džiaugėsi aplink lakstantys mažieji indusai.

O sausio 1-ąją “Savo kampo” savininkai Arvydas ir Donatas į savo mobiliuosius telefonus gavo ne vieną žinutę. “Tokių Naujųjų metų mes ilgai laukėme...”