Mirė vienas iš keturių labiausiai nudegusių ukmergiškių

Šeštadienį Kauno medicinos universiteto klinikų Centrinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje užgeso 39-erių metų ukmergiškio Petro Varžgalio gyvybė. Ši žinia sukrėtė ne tik velionio, bet ir kitų trijų sunkiai sužeistų darbininkų artimuosius, kurie tebesitiki sulaukti stebuklo.

Išseko organizmas

P.Varžgalys tapo antrąja sprogimo bendrovėje “Ukmergės gelžbetonis” auka. Jis buvo vienas iš keturių įmonės “Ukmergės statyba” darbininkų, dirbusių gelžbetonio gamyklos teritorijoje ir nukentėjusių per sprogimą. Statybininkas kartu su dar trimis labiausiai nukentėjusiais “Ukmergės gelžbetonio” darbininkais į Klinikas buvo atgabentas praėjusį trečiadienį tiesiai iš Ukmergės ligoninės, kur po sprogimo atsidūrė dvylika sužalotų darbuotojų. Dar vienam, paskutiniam iš po griuvėsių ištrauktam gamyklos darbininkui gydytojai jau niekuo nebegalėjo padėti.

Gelbėdami P.Varžgalio gyvybę Kauno medikai tą pačią dieną operavo lūžusį šlaunikaulį, tačiau visos pastangos pasirodė bergždžios ketvirtąją gydymo parą. Reanimacijos gydytojai tegalėjo konstatuoti, kad 80 proc. kūno nudegusio vyro gyvybinės funkcijos neatsistatė.

Ši žinia pribloškė ir kitų trijų gydomų vyrų gimines bei artimuosius.

“Jie visi yra likimo broliai”, - kalbėjo prie reanimacijos durų susibūrę lankytojai, kai kurie jų negalėdami sulaikyti ašarų. Pastarosiomis dienomis kiekviena medikų užuomina apie vieno iš sužeistųjų gerėjančius sveikatos pokyčius teikė vilčių visų pacientų giminaičiams.

Atminties neprarado

Jauniausio Centriniame reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydomo ukmergiškio - 31 metų Stanislovo Balžeko, taip pat apdegusio 80 proc. kūno, artimieji vieni kitus ramino iš gydytojų išgirstais žodžiais - “Būna stebuklų”.

Nukentėjusiojo tėvas Petras Balžekas dalijosi su kitais šeimos nariais pastebėjimais, jog sūnus kasdien atrodo vis geriau.

“Veidas jau daug šviesesnis, nebe toks apdegęs. Be to, pats kvėpuoja, vis daugiau kalba. Žinoma, tai tik išoriniai gerėjimo požymiai. Atviroms nudegimo padarytoms žaizdoms itin pavojinga infekcija. Menkiausia bakterija, ir viskas...” - kalbėjo sužeistojo tėvas.

Šeštadienį S.Balžekas, nors ir sunkiai praverdamas lūpas, papasakojo artimiesiems, ką prisiminė iš košmaru virtusio ryto. Jaunas vyras sakėsi nepraradęs sąmonės net po sprogimo ir juto, kaip jį iš po gelžbetonio konstrukcijų ir polistireninio putplasčio luitų traukė šalimais buvęs draugas, kuris nukentėjo kur kas mažiau. Po sprogimo iš karto užsiliepsnojo ceche sukrauta pustplasčio produkcija. Šiai degant, nuo liepsnos nukentėjo ir žmonės. Antra vertus, putplastis sulaikė griūvančias gelžbetonio konstrukcijas, kurios būtų mirtinai sutraiškiusios darbininkus.

Tokį nelaimės vaizdą S.Balžeko artimieji susidarė iš paties nukentėjusiojo pasakojimų. Vyras taip pat atsiminė, kaip vienas pirmųjų buvo atgabentas į Ukmergės ligoninę, o iš čia išvežtas į Kauną.

Dirbo vos mėnesį

“Lauksim ir tikėsimės, kad viskas bus gerai. Gal jaunas organizmas atlaikys”, - vylėsi P.Balžekas. Žiūrėdamas į sūnų jis prisiminė, jog pirmąją vizito dieną ligoninėje jį atpažino tik iš profilio. Visiškai juodas ir sutinęs sūnaus veidas tėvui buvo sunkiai atpažįstamas. Po kelių sūnaus gydymo parų 76 metų vyriškis įžvelgė vis daugiau pažįstamų bruožų. Jis džiaugėsi, kad sūnus jau po truputį lanksto kojas ir rankas.

P.Balžekas nesitikėjo, kad sūnus į gimtąjį Kauną grįš tokiomis skaudžiomis aplinkybėmis. Baigęs žemės ūkio mokyklą Stanislovas gavo paskyrimą į Ukmergę ir ten pasiliko. Pastaruoju metu jis darbo ieškojo per Darbo biržą ir vos prieš mėnesį įsidarbino “Ukmergės gelžbetonyje”. Jam buvo patikėta pjaustyti putplasčio produkciją.

“Nesuprantu, kaip galėjo atsitikti tokia nelaimė. Gamykla dirbo ne vienerius metus, vyko gamybos procesas. Ir staiga - neaišku, iš kur - susikaupia dujos”, - stebėjosi P.Balžekas, įtardamas, jog įmonėje nebuvo laikomasi darbo saugos reikalavimų.

Į ligoninę atvažiavę Stanislovo draugai taip pat sakė prisiklausę įvairių interpretacijų, dėl ko galėjo kilti sprogimas.

“Kalbama apie konkurentų “darbą”, bet tokios sąskaitos būtų suvedinėjamos naktį, kai įmonėje nėra dirbančiųjų”, - svarstė žmonės, abejodami, ar, ištyrus nelaimės priežastis, tikrai bus nubausti kalčiausi darbuotojai.

Giminaičiai stebėjosi, kad ceche nebuvo pasirūpinta gera ventiliacija, dėl ko, kaip spėjama, ir galėjo susikaupti sprogimą sukėlusios pentano dujos.

Iki sekmadienio pavakario S.Balžeko bei kitų dviejų taip pat smarkiai apdegusių vyrų būklė tebebuvo sunki, bet stabili. Vienas jų dar kvėpavo tik padedant aparatūrai, visiems trims buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai.