Lietuviai taip pat prisidėjo prie amerikiečių kompanijos klestėjimo 

Šiuo metu didžiausios pasaulyje siuntų gabenimo kompanijos statusu besimėgaujanti UPS (United Parcel Service), artimiausius konkurentus iš vadinamojo “didžiojo kurjerių ketverto” apyvarta ir gabenamų krovinių skaičiumi lenkia beveik tris kartus. Praėjusių metų UPS pelnas siekė 30,6 mlrd. dolerių, kurie buvo uždirbti pergabenus 3,4 mlrd. siuntų. Kompanija turi beveik 8 mln. nuolatinių klientų. Į 1748 kontoras dviejuose šimtuose pasaulio šalių kasdien renkasi 370 tūkst. UPS darbuotojų.

70 tamsiai rudų “UPS Brown” spalvos uniformų kiekvieną rytą užsivelka ir Lietuvos UPS padalinio žmonės. Būtent jų dėka kiekvieną vakarą iki 17 valandos įteiktas paketas praktiškai bet kurią verslo centrų Europoje ir JAV vietą pasiekia iki kitos dienos 11 valandos ryto. Atskleisti daugiau šio monstro veikimo principų sutiko UPS atstovybės generalinis direktorius dr. Vladas Lašas.

Berniukas pirkiniams pristatyti

Į verslo chrestomatijas patekusi UPS istorija prasidėjo 1907-aisiais metais, kai dvidešimtmetis jaunuolis, vardu Džimas Keisis, sugalvojo užsidirbti duonai spręsdamas turtingų ponių problemas. Tiksliau - Sietle padėdamas iš parduotuvių į namus pristatyti jų pirkinius. Kokia didelė buvo tokių paslaugų niša, galima spėti iš šuolio, kurį UPS pavadinta kompanija padarė per keletą vėlesnių metų. 1920 metais krovinių siuntas po visą Vašingtono valstiją jau vežiojo legendiniai “Ford T” sunkvežimiai, o 1950-aisiais į visas JAV vietoves pristatydavo lėktuvai.

Lietuviškoji UPS istorija taip pat buvo pradėta rašyti sąlyginai panašiomis aplinkybėmis. Paskutiniaisiais SSRS agonijos metais Lietuvos mokslininkai net neakivaizdžiai negalėdavo dalyvauti konferencijose ar forumuose tik dėl to, kad jų darbai adresatų nepasiekdavo reikiamu laiku.

“1989-aisiais Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuriame bene pirmą kartą dalyvavo nemažai Lietuvos mokslininkų, užsienio kolegos pareiškė apgailestavimą, kad su mumis nėra prasmės imtis kokio nors bendro projekto, nes galimybės palaikyti ryšius labai ribotos. Skambinti telefonu, siųsti faksimilę ar keliauti lėktuvais iš Lietuvos buvo galima nebent per Maskvą”, - pasakojo anuometiniame KPI disertaciją apie kompiuterinį vaizdo apdorojimą apgynęs V.Lašas.

Ieškodamas būdų, kaip išspręsti šią problemą, V.Lašas užmezgė ryšius su bendra Rusijos - Japonijos įmone, lėktuvais gabenusia krovinius iš Maskvos. Iš pradžių manyta, kad tai laikinas būdas saviems poreikiams patenkinti. Tačiau siuntų skaičius pamažu augo, ir ponas Vladas bei keletas jo bičiulių tapo nuolatiniais “Aerofloto” lėktuvų, skraidžiusių iš Lietuvos į Maskvą, keleiviais.

“Simboliška, tačiau, užmezgus ryšius su UPS, pirmoji iš Lietuvos iškeliavusi siunta buvo šviežiausių laikraščių rinkinys su atspausdinta Kovo 11-osios akto faksimile ir straipsniais apie istorinį tuometinės Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Juos adresavome dešimčiai užsienyje veikusių lietuvių bendruomenių”, - prisiminė V.Lašas.

Persilaužimas

UPS atstovybės kūrimo reikalai ypač sparčiai pajudėjo po 1991-ųjų rugpjūčio pučo ir prasidėjusio Lietuvos tarptautinio pripažinimo. Tuomet Vilniuje pradėtos steigti užsienio valstybių atstovybės, kurioms reikėjo patikimo ir greito kurjerinio ryšio su tų šalių vyriausybėmis. Amerikiečių skubių siuntų kompanijos vadovai pakankamai greitai sutiko su lietuvių pasiūlymais bendradarbiauti ir leido naudotis UPS simbolika.

“Darbo krūvis augo gana sparčiai ir stabiliai, todėl kai tik į Vilnių pradėjo skraidyti Vokietijos aviakompanijos “Lufthansa” lėktuvai, mes tapo nuolatiniais jų klientais. Jau 1996-aisiais skubių siuntų kiekis taip išaugo, kad į Lietuvą kiekvieną dieną pradėjo skraidyti krovininis UPS lėktuvas. Galime pasigirti, kad tai buvo pirmasis reguliarus krovininio lėktuvo reisas Baltijos šalyse. Apskritai 1993-iaisiais jau atrodė, kad pakankamai tvirtai atsistojome ant kojų, o 1998-aisiais UPS “apsisukimai” Lietuvoje išaugo net 14 kartų. Jei sugretintume pačių pirmųjų ir šių veiklos metų rezultatus, kontrastas būtų tiesiog milžiniškas. 2000-ųjų rugpjūtį per vieną dieną Lietuvoje surinktos siuntos netgi netilpo į į vieną lėktuvą, todėl teko naudoti du specialiuosius lainerius”, - pasakojo V.Lašas.

Didžiulį impulsą skubių siuntų verslo augimui davė pradėję megztis Lietuvos bendrovių ekonominiai ryšiai su partneriais Vakaruose, dalyvavimas užsienyje rengiamose parodose ir mugėse, verslo “ambasadų” steigimas mūsų šalyje ir t.t.

“Vienas sėkmingiausių mūsų bendradarbiavimo su Lietuvos verslininkais pavydžių - Kauno konditerijos fabriko “saldžiųjų pavyzdžių” pristatymas į Šveicariją, kurioje buvo priimamas sprendimas dėl šios įmonės privatizavimo. Per naktį pristatę naujausius kauniečių gaminius tam tikra prasme mes padėjome jiems tapti “Kraft Foods Lietuva”, - prisiminė UPS atstovybės generalinis direktorius.

Nors skubių siuntų kainų negalima pavadinti “mažomis”, visgi į UPS praktiškai kasdien kreipiasi ne tik verslo pasaulio atstovai, bet ir vidutines pajamas gaunantys žmonės, kuriems aktualu greitai ir saugiai pristatyti ar gauti reikiamus dokumentus, o kartais net gyvybiškai svarbius daiktus. V.Lašas prisiminė, kad kartą jiems teko gabenti dirbtinius širdies vožtuvus operacijos laukiančiam ligoniui.

Minutės kaina - 160 litų

Prisimindamas skubių siuntų verslo Lietuvoje ištakas V.Lašas prisipažino, jog rinkdamiesi partnerius gana miglotai įsivaizdavo tokių paslaugų teikimo specifiką ir menkai orientavosi, kas yra kas šioje rinkoje.

“Tai, kad pavyko užmegzti kontaktus būtent su UPS, yra didžiulė sėkmė. Trejus paskutinius metus žurnalas “Fortune” UPS suteikė labiausiai vertinamos pasaulyje pašto, skubių siuntų ir krovinių pristatymo kompanijos vardą. Namų rinkoje JAV ši kompanija lyderio pozicijų neužleidžia jau 18 paskutiniųjų metų. UPS minima greta tokių pasaulio verslo gigantų ir savo srities lyderių kaip “General Elektric”, “Coca-Cola”, “Toyota”, “Nestle”, “Procter& Gamble” ir t. t. Bendradarbiavimas su UPS išmokė daug dalykų, kurie netgi nėra tiesiogiai susiję su mūsų veikla. Suskaičiavus, kiek laiko per 11 darbo metų mūsų darbuotojai praleido įvairiuose mokymuose, stažuotėse, tobulinimosi kursuose ir pan., susidaro beveik treji metai”, - teigė V.Lašas.

Komentuodamas priežastis, lėmusias visos UPS suklestėjimą, šios kompanijos atstovas Lietuvoje spėjo, jog didžiausią įtaką tam turėjo kurjerių profesionalumas ir terminai, per kuriuos pristatomos siuntos.

“Kiekvieną darbo dieną iki popietės išsikvietus mūsų kurjerį paimti skubios siuntos (beje, už tai ir už tinkamą supakavimą neimama jokio papildomo mokesčio), mes galime garantuoti, kad rytojaus dieną iki 10.30 val. ta siunta bus pristatyta į bet kurio kontinento didžiuosius verslo centrus. Jei dėl UPS kaltės siunta neįteikiama iki šio termino, klientui pageidaujant grąžinami visi už persiuntimą sumokėti pinigai. Tarkim, jei iš Lietuvos į Niujorką siunčiami dokumentai nenukeliauja minėtu laiku, siuntėjas atgauna maždaug 160 litų. Tiesa, kai kuriuos tolimesnius adresatus siuntos pasiekia kiek vėliau, bet tai būna suderinama su klientais”, - pasakojo V.Lašas.

“Fors mažoru” UPS vadina tik muitinės tarnybų sprendimą sulaikyti ir atidžiau patikrinti kurį nors krovinį arba itin sudėtingas meteorologines sąlygas, dėl kurių sutrinka orlaivių eismas. Lietuvoje visos siuntos surenkamos iki 17.30 val., vežamos į Karmėlavos oro uostą, skraidinamos į Varšuvą, po to - į Europos UPS rūšiavimo centrą Kelne, o iš ten per naktį nukeliauja į adresato šalį. Visoje UPS sistemoje dirba 359 000 specialistų, kurie kasdien išrūšiuoja ir pristato apie 13 mln. siuntų. Šv.Kalėdų išvakarėse iš skaičius paprastai šoktelėja iki beveik 17 mln. Visus šiuos krovinius į 200 šalių išvežioja 620 lėktuvų, o siuntų gavėjams pristatomi naudojant 88 000 įvairių transporto priemonių.

Beje, lietuviai taip pat gali pasigirti vienoje iš UPS imperijos sričių pasiekę išskirtinių laimėjimų ir prisidėję prie kompanijos sėkmės istorijos. Siekiant supaprastinti ir paspartinti siuntų surinkimo bei rūšiavimo procedūrą buvo sukurta kompiuterinė programa “UPS Online WorldShip 3.0”, leidžianti internetu užsisakyti paslaugą, išsikviesti kurjerį, o po to sekti krovinio kelią. JAV, naudojantis šia programa, persiunčiama apie 50 proc. visų siuntų. Pradėjus sistemą diegti Lietuvoje, šiuo metu ja naudojasi jau didžioji dalis nuolatinių klientų, o “internetinės” sintos sudaro daugiau nei 60 proc. visų siuntų. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia daugelį išsivysčiusių Europos šalių.