Vokietija atvėrė savo darbo rinką pigiai darbo jėgai iš Rytų Europos. Tačiau Vilniaus oro uoste vėjo nugairintų emigrantų veidų nematyti – ne visų skrydžių kainos jiems kol kas įkandamos.

Vokietija tik tarpinė stotelė

Pažvelgus į švieslentę su oro linijų bendrovių, skrendančių į Vokietiją, pavadinimais, nejučia apima nuojauta, kad dar nemažai laiko praeis, kol emigrantai lengvesnės duonos į Vokietiją keliaus lėktuvu. Atrodo, kad nei "Lufthansa", nei "Austrian Airlines" nėra įtrauktos į mėgstamiausių sąrašą. Pirmiausia dėl kainos.

"Mano sesuo gyvena Kaune, iš ten jau iškeliavo pirmoji darbo jėgos banga pas vokiečius. Ji vakar skrido "Ryanair" lėktuvu, sakė ir iš kalbų, ir iš veidų supratusi, kad žmonės paprastų darbų dirbti skrenda", – pasakojo registracijos eilėje skristi į Frankfurtą laukiantis Tomas.

Jam pačiam, kaip ir daugeliui bendrakeleivių, Vokietija tėra tarpinė stotelė – iš Frankfurto oro uosto keliautojai tęsia skrydį pačiomis įvairiausiomis kryptimis.

Tiki lietuvių pilietiškumu

Vilniaus oro uosto Komunikacijos skyriaus vadovė Gabrielė Vasiliauskaitė "Vilniaus dienai" sakė, kad Vilnius pamažu vėl atsiduria pigių oro skrydžių bendrovių akiratyje. Iš dalies prie to prisidėjo ir bendrovių lūkesčiai dėl galimo emigrantų srauto į Vokietiją.

"Ir "Estonian Air", ir "Ryanair" į Berlyną ir Brėmeną skraidins keturis kartus per savaitę. Kaip matote, kol kas emigrantų jūros nematyti, bet viskas daroma matant perspektyvą. Žinoma, kaip pilietė džiaugiuosi, kad bent jau tokios gausios emigrantų bangos kol kas nematyti", – svarstė G.Vasiliauskaitė.

Sugedo net nepakilęs

Keleivius į Berlyną iš Vokietijos ėmusi skraidinti pigių skrydžių bendrovė "Estonian Air" klientų antplūdžio taip pat nesulaukė. Gegužės 1 d. pirmasis turėjęs būti reisas dėl techninių nesklandumų buvo atšauktas. Gegužės 2 d. skrydžio laukiantys keleiviai taip pat tikino Vokietijoje neužsiliksiantys.

"Berlyne laukia tik persėdimas. Skrendu į Ispaniją. Iki šiol mokiausi Anglijoje, o į šią pietų valstybę važiuoju stažuotis. Dirbsiu viešbutyje", – kalbėjo registracijos laukiantis vaikinas. "Estonian Air" paslaugą jis pasirinko pirmiausia dėl žemos kainos.

"Nebrangu, todėl ir skrendu. Ieškoti pigesnio skrydžio – natūralu. Juk ir oro bendrovės, skelbdamos akcijas, nesako, kad šie bilietai vieno ar kito tipo žmonėms – emigrantams ar turistams", – svarstė keleivis.

Gąsdina mokestis už svorį

Pigių skrydžių bendrovė "Ryanair" pirmą skrydį į Brėmeną (Vokietija) iš Vilniaus planuoja gegužės 25 d. Bendrovės bilietais prekiaujančios kelionių agentūros "Zigzag Travel" turizmo vadybininkas Renatas teigė, kad ypatingo ažiotažo naujas maršrutas nesukėlė.

"Šiuo metu kelionėms taikoma akcija, bilietas į vieną pusę kainuoja 105 litus. Tačiau vietų dar nemažai liko. Negaliu tiksliai pasakyti kiek, bet gana daug. Artimiausiomis dienomis dėl bilieto įsigijimo nereiktų jaudintis", – aiškino vadybininkas.

Didžiausias trukdis pasinaudoti pigiais skrydžiais ilgesniam laikui išvykstantiems uždarbiauti – papildomi oro bendrovių mokesčiai. Pirmiausia bilietai gerokai pabrangsta dėl per didelio bagažo svorio.

"Į Brėmeną su savimi galima pasiimti tik 10 kilogramų. O juk žmogus ilgam vykdamas ima viską, ką gali – nuo drabužių ir patalynės iki duonos ir kumpio. 15 kilogramų bagažo bilieto kainą brangina 60 litų ir taip toliau geometrine progresija. Todėl tokie žmonės keliauja automobiliais ar autobusais", – aiškino Renatas.

Sviedžia kaltinimus emigrantams

Šiuo metu į Vokietiją daugiausia skrenda ne naujieji emigrantai, o žmonės, ten dirbti pradėję dar prieš atšaukiant draudimą. Daugiausia tai automobilių verslą plėtojantys lietuviai arba dirbantys pagal individualius užsakymus, studijuojantys. Apie emigrantus jie taip pat ne geriausios nuomonės ir tikisi, jog artimiausiu metu neteks su šiais žmonėmis dalytis vienu lėktuvu.

"Negaliu sakyti, kad visi važiuojantys uždarbiauti yra degradavę. Bet patikėkit, skraidau dažnai ir matau tokių veidų, kad belieka dėkoti ES, jog priglaudė juos", – ironizavo į Frankfurtą vykstantis Martynas.

Vyriškis teigė, kad ankščiau daugiausia emigrantų lėktuvais keliaudavo į Ispaniją. Jų srautas į Angliją ir Airiją oro bendroves iš pradžių aplenkė – pirmieji tūkstančiai ūkanotąjį Albioną šturmavo autobusais. Ir tik vėliau, užsidirbę pinigų, darbininkai namo pradėjo skraidyti lėktuvais.

"Dabar iš Anglijos skraido su įvairiom pigių skrydžių bendrovėm. O kiek pačiam teko matyti, brangesnėse vietose atsiduria lietuvaičiai, prisivirę košės Norvegijoje. Periodiškai vienas kitas būna "supakuojamas" ir šitaip išsiunčiamas į tėviškę", – dalijosi įspūdžiais Martynas.