Prekyba – pasaulio ekonomikos širdis. Jos pulsas šiuo metu pavojingai lėtėja. Pasaulio banko duomenimis, 2009 m. pirmą kartą nuo 1982 m. pasaulio prekyba sumažės.
Eksportas stoja
Europai tenka susiveržti diržą – net pasaulinė eksporto lyderė Vokietija 2008 m. pabaigoje patyrė didžiausią eksporto nuosmukį per pastaruosius 15 metų. Mūsų išorės prekybos partneriams taip pat nelengva: mažėjant eksportui Japonijos pramonės gamyba per šešis mėnesius sumažėjo net 30 proc. Šitoks gamybos sumažėjimas praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio JAV didžiosios depresijos metu įvyko tik per penkerius metus.
Nors vyriausybės šiuo metu labiausiai rūpinasi šalių vidaus ekonomikos rėmimu, kad būtų sukurta daugiau darbo vietų ir augtų ekonomika, vis dėlto politikai privalo suprasti, kad prekyba – neatskiriama šios problemos sprendimo dalis.
Pasaulio prekyba tolydžiai augo nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Prekyba skatino verslą, dėl to didėjo vartotojų galimybės rinktis, o svarbiausia – iš skurdo ištraukti milijonai žmonių. Dabar blogiausias galintis nutikti dalykas – užsitęsusi antiglobalizacija, griaunanti visą ligšiolinę pažangą. To išvengti mums padėtų penki žingsniai. Jie nėra lengvi, problemų vienu kartu neišspręsime, tačiau, jei norime atgaivinti ekonomiką, privalome juos žengti.
Protekcionizmas – pavojingas
Pirmiausia turime kovoti su nacionalinės ir tarptautinės prekybos protekcionizmo tendencijomis. Siekiant apsaugoti nacionalinę pramonę, kyla didžiulė pagunda didinti tarifus ar netgi uždrausti importą.
Nuo tokių klaidingų įsitikinimų neapsaugotas niekas – netgi Europos Sąjunga (ES). Pasibaigus dabartiniam Dohos pasaulio prekybos derybų raundui bus užtikrinta apsauga nuo didėjančio protekcionizmo ir sustiprinta pasaulio prekybos sistema. Iki tol privalome vadovautis laisvos ir sąžiningos prekybos principu, kuriuo grindžiama Pasaulio prekybos organizacijos veikla.
Antra, turėtume toliau šalinti kliūtis prekybai ir taip teikti daugiau galimybių verslui. Geriausias būdas tai pasiekti – Dohos derybų raundo užbaigimas, tačiau ES gali imtis ir kitų svarbių veiksmų. Netrukus su Pietų Korėja pasirašysime laisvosios prekybos susitarimą – taip ne tik bus suteikta puiki galimybė įvairių Europos pramonės šakų (pvz., mašinų, chemijos, vaistų, tekstilės ir avalynės) atstovams patekti į didžiulę rinką, bet ir iš esmės liberalizuota prekyba paslaugomis.
Trečia, turime vėl paspartinti prekybos finansavimą. Finansai – tarptautinės prekybos varomoji jėga: 90 proc. pasaulio prekybos reikia kreditų ar kitokios finansinės paramos, o PPO teigia, kad tokios paramos deficitas yra ne mažesnis kaip 25 mlrd. JAV dolerių. Šioje srityje ES valstybės narės jau ėmėsi veiksmų, tačiau jos negali atlikti bankų vaidmens. Lėšų trūksta, todėl siekdami palaikyti prekybą turime koordinuoti veiklą Europos mastu.
Ketvirta, galime stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą prekybos srityje. Balandį Londone vyksiančiame G20 susitikime svarbu pabrėžti, kad protekcionizmas problemų išspręsti nepadės. Taip pat reikės numatyti konkrečius rinkų atvirumo užtikrinimo ir naujų prekybos galimybių suteikimo veiksmus. Be galo svarbu, kad JAV prezidentas Barackas Obama aiškiai pareikštų, kad jo šalis pasiryžusi bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais.
Globalizacijos nauda
Galiausiai privalome kuo geriau informuoti apie prekybos teikiamą naudą. Šiais ekonominio nuosmukio laikais žodis "globalizacija" įgijo ir neigiamą reikšmę.
Privalome prisiminti, kad be prekybos ir investicijų įveikti šią krizę ir žengti pirmyn būtų neįmanoma. Vien Dohos susitarimas pasaulio ekonomikai suteiktų milijardus eurų. Pasirašius laisvosios prekybos susitarimą su Pietų Korėja ES eksportas išaugtų apie 20 mlrd. eurų. Be abejonės, globalizacija kelia tam tikrų sunkumų ir problemų, tačiau ją stabdydami atsidurtume dar blogesnėje padėtyje.
Naujausi komentarai