Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Dėl gyvybės gali suvaidinti ir ašaras?
2011-12-23
BNS inf.
Sunku sveiku protu suvokti tai, kad žmonės gali gedėti milijonus gyvybių nusinešusio budelio. Tačiau totalitariniams režimams tai įprasta.
Šiaurės Korėjoje liejama ašarų jūra už velionį lyderį Kim Jong-ilą rodo, kad įbauginta visuomenė nedrįsta rodyti savo tikrųjų jausmų dėl žmogaus, kurio 17 metų trukęs valdymas nusinešė daugybę gyvybių.
Netikėtai mirus šiam diktatoriui, kai kurios gedulo išraiškos šioje komunistinėje šalyje priminė masinę isteriją: televizija rodė ilgas žmonių eiles, išsirikiavusias sningant po "brangiojo lyderio" portretais.
Daugybė šiaurės korėjiečių, pradedant kariškiais, baigiant pagyvenusiomis moterimis ir moksleiviais, atrodė apimti didžiulio sielvarto, raudojo ir aimanavo. Kai kurie atsiklaupdavo ir liedavo ašaras, daužydami žemę kumščiais.
Tačiau sugebėję pabėgti nuo režimo teigia, kad šių vaizdų nereikia priimti už gryną pinigą. Pasak jų, masinis gedulas daugiausia nulemtas baimės ir galingos Šiaurės Korėjos propagandos mašinos.
"Jeigu neverksite prieš televizijos kameras, jus gali išvadinti reakcinga padugne, – sakė į Pietų Korėją pabėgęs Hong Sun-kyongas. – Tačiau namuose nedaugelis žmonių rauda ir aimanuoja dėl lyderio mirties."
69 metų Kim Jong-ilas mirė šeštadienį nuo širdies smūgio. Jo valdymas buvo paremtas propaganda, lageriais, visa apimančiu asmenybės kultu, paveldėtu iš savo tėvo, taip pat didžiule armija.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad mažiausiai 5 mln. žmonių, arba daugiau nei penktadalis šalies gyventojų, sostinėje aplankė Kim Jong-ilo statulas ir portretus, reikšdami pagarbą mirusiam lyderiui. Kaip pranešta, jų raudos drebina dangų ir žemę, sielvartaujant netekus žmogaus, kurio šypsena spindėjo kaip saulė.
Nuo pat gimimo šiaurės korėjiečiai veikiami visuotinės propagandos, kuriančios jų lyderių kultą, kaip sakė Pietų Korėjos pastorius Kim Seung-eunas, dirbantis su pabėgėliais iš Šiaurės.
"Šiaurės korėjiečiai privalo dalyvauti svarbiausiuose nacionaliniuose renginiuose, tokiuose kaip Kim Jong-ilo atminimo ceremonijos. Jeigu jie nepaklūsta, jie išsiunčiami ideologiškai perauklėti, o blogiausiu atveju – į kalėjimą."
Tiesa, aukščiausių vyriausybės, partijos ir kariuomenės pareigūnų, taip pat privilegijuotojo Pchenjano elito, kuris gauna naudos iš ryšių su režimu, sielvartas gali būti nuoširdus.
"Daugelis Pchenjano gyventojų jaučia ištikimybę Kim Jong-ilui, tačiau ji ne tokia stipri eiliniams žmonėms kituose regionuose", – pridūrė pastorius.
Diktatorių mirtys jau ne pirmą kartą sukelia masinio sielvarto proveržius. 1953 m. mirus Sovietų Sąjungos vadovui Josifui Stalinui, milijonai žmonių susirinko jo pagerbti, o daugelis nenumaldomai raudojo. Panašūs masinės isterijos vaizdai buvo stebimi 1994 m. mirus Šiaurės Korėjos įkūrėjui Kim Il-sungui, Kim Jong-ilo tėvui. Tąsyk gyventojams pakako vieną kartą apsilankyti gedulo vietoje, tačiau dabar Šiaurės Korėjos gyventojams liepiama mirusį lyderį pagerbti triskart per dieną. Tikėtina, jog toks elgesys, pasak vieno eksperto, rodo, kad ištikimybė Kim Jong-ilui yra silpnesnė.
"Šiaurės korėjiečių sąmonėje giliai įsitvirtinęs suvokimas, kad jie privalo reikšti gilų sielvartą, mirus lyderiui, kad išvengtų įtarimų dėl jų galimo nelojalumo, – sakė Seule veikiančio Sogango universiteto profesorius Kim Young-soo. – Jie yra pasimokę, kad kuo stipriau reiškia sielvartą, juo geriau."
Pasak jo, kai į žmones nukrypsta televizijos kameros, netgi vyksta savotiškos varžybos, kas dramatiškiau raudos ir aimanuos.
"Gedulas iš esmės tapo priverstinis ir mobilizuotas", – aiškino profesorius ir pridūrė, kad gyventojų dalyvavimas gedulo renginiuose prižiūrimas jų darbovietėse ir gyvenamosiose vietose.
Gerai sutepta Šiaurės Korėjos propagandos mašina įsisuko ir kuria tokį patį asmenybės kultą valdžią perėmusiam Kim Jong-ilo sūnui Kim Jong-unui.
