Orgazmas

Nuo orgazmo moterys kvailėja, o vyrai tampa protingesni!

Begėdžiai mokslininkai pirmą kartą pažvelgė į besimylinčių žmonių smegenis

Patikėkite, orgazmas vienas ryškiausių ir paslaptingiausių gamtos reiškinių. Taip pat ir mokslui. Jis vis dar slepia

daugybę paslapčių, kurias jau bandoma įminti pasitelkus naujausią mokslinę aparatūrą. Ir tyrinėtojų begėdiškumą.

Tik dešiniarankiai

Atsiradus itin gudriems tomografams su vadinamuoju funkciniu magnetiniu rezonansiniu atvaizdu, tyrinėtojai įgijo neregėtų galimybių: fotografuoti veikiančias smegenis. Tūkstančiai nuoseklių nuotraukų leidžia išvysti, kaip keičiasi atskirų sričių aktyvumas bet kokiame procese. Net ir lytinio akto. Tuo pasinaudojo profesorius Gertas Holstedžas iš Olandijos Groningeno universiteto. Jo pranešimas apie pirmojo, neįprastai atviro eksperimento rezultatus neseniai įvykusioje tarptautinėje Europos bendrijos žmogaus reprodukcijos tyrimų konferencijoje sukėlė furorą.

Profesorius kolegas priblokšti galėjo dar pernai, tačiau užtruko rinkdamas savanorius. „Įdomų darbą“ siūlančius skelbimus teko spausdinti į seksą orientuotuose Olandijos žurnalų puslapiuose. Ir ilgai laukti atsiliepimų. Nesinorėjo kviesti prostitutes ir profesionalius žigolo.

Galiausiai atsirado 13 moterų ir 11 vyrų. Jie sutiko ne tik užsiimti seksu stebint mokslininkams ir prietaisams, bet ir padėti spręsti kitas mokslo problemas. Konkrečiai – masturbuotis: pavieniui, poromis, veikdami pagal profesoriaus instrukcijas. Šiam buvo svarbu pamatyti, kuo skiriasi įvairiais būdais pasiekti orgazmai – kaip jie veikia smegenis.

Buvo parinkti normalios seksualinės orientacijos ir tik dešiniarankiai savanoriai. Tai todėl, kad eksperimentų serijos metu jie nesigultų tai vienoje, tai kitoje partnerio pusėje. Kitaip būtų tekę iš naujo derinti skenerius, kurie fiksavo nejudančias savanorių galvas. Tačiau kitas kūno dalis jie galėjo judinti laisvai.

Išprotėję dėl sekso

Pirma, ką išsiaiškino G. Holstedžas: smegenims vis vien, kokiu būdu jų savininkas pasiekia orgazmą. Mokslininkas sako, kad ir vyrai, ir moterys, pasitenkindami patys, pasitelkia vaizduotę. Jie įsivaizduoja partnerius. „Virtualios“ scenos visiškai pakeičia realias. Gal tik po kiek laiko – maždaug po penkių minučių – ima sparčiau mažėti sujaudintų smegenų zonų aktyvumas. Tai suprantama – grįžo iš svajų pasaulio, o greta nieko nėra. Ko čia džiaugtis?

Tikru atradimu tapo paties orgazmo vaizdai smegenyse, ypač moterų. Kalbant nemoksliškai, patiriančioms malonumą moterims „važiuoja stogas“. Išsijungia didelės smegenų dalys. Iš esmės veikia tik maža dalis, kuri lengvai tilptų katės ar nedidelės beždžionės galvoje.

Pasiekusi pasitenkinimo viršūnę, moteris nieko nesuvokia. Už sąmonę ir logišką mąstymą atsakingos smegenų dalys neveikia. Aktyvumas išnyksta ir emocijų srityse. Orgazmas iš moters atima bet kokius išgyvenimus – jų nepainiokite su pojūčiais, tai skirtingi dalykai.

Labai chaotiškas aktyvumas išlieka tik dviejose moters smegenų srityse: didžiosiose, kurios atsakingos už jausmų suvokimą, ir mažosiose, kurios susijusios su judesių koordinacija.

Neramios galvos

Šios paslaptys kai ką paaiškina. Pavyzdžiui, tai, kodėl, kildamos į palaimos viršūnę, moterys keičiasi tiesiog beregint, praranda kontrolę – nėra ką kontroliuoti. Iš čia kyla dejonės, šauksmai, nerišlios frazės. O sutrikus judesių koordinacijai, moterys trūkčioja, gali net draskytis, kandžiotis. Tokiomis akimirkomis partneris joms tarsi nebeegzistuoja. Bent jau kaip asmenybė. Jis tampa tiesiog malonumą teikiančiu objektu.

Kitaip yra su vyrais. Jie išlaiko kontrolę viso lytinio akto metu. Smegenys neišsijungia. Priešingai, aktyviau įsijungia sritys, atsakingos už loginį mąstymą. Tarsi jos kažką mintyse skaičiuotų.

Net į manualinę genitalijų stimuliaciją jos reaguoja kitaip. Moterys tiesiog mėgaujasi, joms svarbiausias tampa pojūtis. O vyrai siekia savo emocijoms suteikti racionalią išvaizdą. Jų smegenys į malonius prisilietimus reaguoja taip, lyg vyktų kažkas labai svarbaus, ką reikia interpretuoti. Ypač aktyviai jie „vertina“ ejakuliaciją.

Mūsų neapgausi

Profesoriaus G. Holstedžo aparatas galėtų tapti puikiu melo detektoriumi. Paaiškėjo, kad juo nesunku išsiaiškinti, ar moteris orgazmą imituoja, ar tikrai jį patiria. Mokslininkas sako, jog daugelis apgaudinėja, norėdamos įsiteikti partneriui. Vyrai dažniausiai patiki, nes lengva nukopijuoti išorinius orgazmo požymius. Tačiau vidinių imituoti neįmanoma.

Eksperimentuotojams paprašius, moterys labai įtaigiai imitavo pasitenkinimą. Tačiau netikras orgazmas smegenų neišjungia. Tai aiškiai matyti nuotraukose. Jos išlaikė ir protą, ir emocijas. Aktyvios liko ir smegenėlės. Tik jos atliko jau kitą vaidmenį – koordinavo „aistringų konvulsijų“ imitavimą, nesukėlė tikram orgazmui būdingų netvarkingų judesių.

Pripilkite jai taurę

Naudingiausiu savo eksperimentų rezultatu olandai laiko šį: paaiškėjo, kad malonumą patyrusiose smegenyse išsijungia viena įdomi sritis. Būtent ta, kuri atsako už baimę. Didžiausio pasitenkinimo akimirkomis moterys tampa bebaimės.

Iš pažiūros atrodo keista. Tačiau profesorius tiki, kad sugebėjimas patirti orgazmą silpnajai lyčiai iš tolimųjų protėvių žmogbeždžionių atiteko kaip stimulas giminei tęsti. Tačiau anas, pusiau laukinis, seksas buvo labai pavojingas užsiėmimas. Santykiaujanti pora grobuonims tapdavo lengvu grobiu. Tokiomis akimirkomis bebaimiškumas netinka.

Profesorius G. Holstedžas teigia, kad patinas galėjo pasprukti, nes orgazmas stipriosios lyties baimės beveik neužtemdo. O baimės nejaučianti, apkvaišusi patelė? Tačiau gamta dauginimosi instinktą iškėlė į pirmąją vietą – netgi pakenkdama savisaugos instinktui.

Mokslininkai pastebėjo: už baimę atsakingos smegenų dalys išsijungia ne akimirksniu, bet „gęsta“ palaipsniui, tarsi šviesos teatre. Ir dar gerokai prieš finalinę sceną. Dar daugiau, jeigu jos liktų aktyvios, orgazmo nebūtų.

Orgazmui pasiekti svarbiausia dezaktyvuoti tas sritis. Mokslininkai tikisi, kad tyrimai padės sukurti metodus, sumažinančius moterų nerimo lygį. Galbūt tai primins vaistus nuo baimės. O jie savo ruožtu „išgydys“ tuos, kurie negali patirti visaverčio sekso teikiamo malonumo. Kol kas profesorius rekomenduoja išgerti, nes alkoholis sumažina baimės slenkstį. Visi žinome: jeigu moteriai įpilsi, tai palengvins procesą.

Malonumo priepuoliai

Profesorius G. Holstedžas iš kolegų vokiečių gavo įdomių duomenų. Vienoje Berlyno ligoninėje vokiečiai tyrė vadinamąjį savaiminį orgazmą. Jį patiria kai kurios moterys, neatliekančios jokių seksualinių veiksmų, – jis užplūsta tarsi priepuolis. Šį procesą pavyko užfiksuoti encefalogramomis, registruojant smegenų elektrinį aktyvumą. Paaiškėjo, kad jis visiškai nesiskiria nuo to aktyvumo, kuris atsiranda per epilepsijos priepuolius. Dar daugiau, panašus smegenų aktyvumas pastebimas ir per „normalų“ orgazmą. Dar nežinoma, ką tai reiškia. Gal orgazmas iš tikrųjų yra tarsi liga? Kuria „serga“ maždaug pusė Žemės moterų...

Kuri žmona ištikimesnė?

Olandų atradimai, susiję su moterų smegenimis, sudomino psichologus. Jie priėjo prie išvados: vyrai neturėtų išgyventi, jeigu žmonos ne kiekvieną kartą patiria orgazmą. Tokios moterys – ištikimesnės. Tai, kad joms nereguliariai „važiuoja stogas“, leidžia giliau susimąstyti apie šeimynines vertybes ir į pirmą vietą nekelti jausminio pasitenkinimo.

O toms, kurioms visada „skrieja“, vis tiek bus maža. Dažniausiai. Jos gali drąsiai eiti „pasirankioti“ kitur.

Apskritai orgazmo nepatiriančioms moteris nesvarbu, su kuo jo nepatirti. Jas prie vyrų „pririša“ kitkas – dvasiniai santykiai ir asmeninio gyvenimo gerovė.

Bus apkrečiama orgazmo genais!

Naujausio tyrimo, kurį atliko profesorius iš Londono Timas Spektoras, rezultatai rodo: dažniausiai sugebėjimas patirti orgazmą perduodamas iš kartos į kartą. Tai pavyko nustatyti apklausus daugiau kaip 4 tūkstančius moterų dvynių ir jų seksualinės laimės „mastus“ palyginus su DNR.

Jeigu orgazmą patiria absoliučiai identiškos dvynės, tai visada abi seserys. Neidentiškos dvynės, kurių genų rinkinys nesutampa, viena gali pasiekti, o kita – ne. Tokia galimybė – maždaug 50 procentų. Kitaip tariant, bent dėl pusės atvejų kaltas paveldėjimas – genai.

Jie gali veikti fiziniu lygiu, darydami įtaką lytinių organų anatomijai. Taip pat fiziologiniu, keisdami lytinių hormonų aktyvumą. Ir net psichologiniu, veikdami moters emocionalumą.

T. Spektoras sakė, jog, skyrus pakankamą finansavimą, bus galima nustatyti, kokie konkrečiai genai susiję su orgazmu. Ir juos persodinti jų neturinčioms moterims. Metodai jau žinomi. Genai pritvirtinami prie nukenksmintų paprasčiausio peršalimo virusų. O šie savarankiškai juos pristato į organizmą. Iš esmės apkrečia ne sloga, bet „kuo reikia“. Jeigu reikalingi genai bus aptikti, moteris bus galima užkrėsti orgazmu. Vargu ar kas nors atsisakys tokios „ligos“.

Pagal užsienio spaudą