Užmiršti neramumai Birmoje
Apie karus, ginkluotus konfliktus ir žudynes pastaraisiais metais žiniasklaidoje kalbėta išties nemažai.
Daug dėmesio sulaukė Ukraina bei Artimieji Rytai, taip pat pateikta nemažai informacijos apie Sudaną, prisimintos dešimtmečius skaičiuojančios Armėnijos ir Azerbaidžano bei Indijos ir Pakistano rietenos, kiek mažiau dėmesio skirta Etiopijos ir Eritrėjos, Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos, Kambodžos ir Tailando susirėmimams.
Matyt, ne veltui patiklūs naivuoliai per išgertuves ir apsirijimo orgijas susitikę su pažįstamais ar giminaičiais vis dažniau prabyla apie neva artėjantį arba jau faktiškai vykstantį Trečiąjį pasaulinį karą.
Jų liūdesiui ir skausmui reikėtų pridurti, kad šiuo metu pasaulyje, be Ukrainos, Izraelio ir Sudano, yra dar vienas kraštas, kuriame jau penkti metai vyksta dar 2021-ųjų pavasarį prasidėjęs konfliktas, kuris, kaip spėjama, pasiglemžė nemažai gyvybių.
„Mianmaras, šalis, anksčiau vadinta Birma, apimta pilietinio karo. Šis tęsiasi nuo 2021-ųjų perversmo, per kurį buvo nuversta išrinktoji Aung San Suu Kyi vadovaujama vyriausybė.
Konfliktas pasiglemžė tūkstančius gyvybių ir milijonus privertė palikti savo gyvenamąją vietą, tačiau didžiajai daliai pasaulio tai tėra užmiršti neramumai“, – teigiama NPR (National Public Radio) portale pateiktame straipsnyje (interviu) „Tūkstančius pražudęs Mianmaro pilietinis karas vis dar atrodo it užmiršti neramumai“ („Myanmar’s civil war has killed thousands – yet it feels like a forgotten crisis“, 2025 m. sausis).
Vėliavoje – balta žvaigždutė
Mianmaras (iki 1989-ųjų vadintas Birma) yra daugiatautė ir daugiakalbė (jos gyventojai taip pat išpažįsta ne vieną religiją) su Indija, Bangladešu, Kinijos Liaudies Respublika, Laosu, Tailandu ir Indijos vandenynu (Andamanų jūra ir Bengalijos įlanka) besiribojanti Pietryčių Azijos valstybė, kurios vėliavą nuo mūsiškės skiria jos viduryje boluojanti balta žvaigždutė.
Mianmaras vėl atsidūrė Vakarų žiniasklaidos dėmesio centre dėl valdžios vykdyto islamą išpažįstančios rohinjų etninės mažumos persekiojimo.
Pastaruosius keletą dešimtmečių Mianmaras Vakarų žiniasklaidos susidomėjimo dažniausiai sulaukdavo dėl savo autoritarinio režimo (jo atstovai ekscentriškumu nusileidžia tik Šiaurės Korėjos valdovams) valdymo ir dalį gyvenimo namų arešte praleidusios bei Nobelio taikos premiją (1991) apdovanotos politikės Aung San Suu Kyi (1945).
XXI a. antrojo dešimtmečio antrojoje pusėje Mianmaras vėl atsidūrė Vakarų žiniasklaidos dėmesio centre dėl valdžios vykdyto islamą išpažįstančios rohinjų etninės mažumos persekiojimo.
Pasak komerciniame kelionių organizatorių „rainforestcruises.com“ portale pateikiamo straipsnio „Etninės Mianmaro grupės: etnologinis birmiečių genčių gidas“ („Ethnic Groups of Myanmar: An Ethnological Guide To Burmese Tribes“), Mianmaras yra daugiatautė valstybė, kurios valdžia pripažįsta net 135 etnines grupes, kalbančias daugiau nei šimtu skirtingų kalbų bei dialektų.
Didžiausia jų – vadinamieji bamarai, sudarantys apie 68 proc. visų gyventojų (visa Mianmaro populiacija svyruoja maždaug nuo 51 iki 55 mln.).
Raudonosios ochros ženklai
Anot portale „ScienceDirect.com“ pateikiamo straipsnio „Seniausi antropoidiniai primatai Pietryčių Azijoje: įrodymai iš LA-ICP-MS U-Pb cirkono amžiaus vėlyvojo vidurinio eoceno Pondaungo formacijoje, Mianmare“ („The oldest anthropoid primates in SE Asia: Evidence from LA-ICP-MS U-Pb zircon age in the Late Middle Eocene Pondaung Formation, Myanmar“), žmogbeždžionės ar kitos mūsų rūšiai artimos būtybės Mianmare galėjusios gyventi dar prieš 40 mln. metų.
Kiek vėliau Mianmaro teritorijose veikiausiai pasirodė ir patys žmonių protėviai.
Šie, matyt, kaip ir kituose kraštuose gyvenantys jų giminaičiai, slenkant amžiams, vystėsi tol, kol jų gyvenime akmeninius darbo, kovos ir medžioklės įrankius pakeitė bronziniai bei geležiniai.
Beveik tuo pat metu jie perėjo nuo medžioklės, žvejybos ir gėrybių rinkimo prie gyvulininkystės bei sąmoningo augalų sodinimo.
Bene žymiausias tų laikų ateities kartoms išlikęs objektas – vadinamieji Padah-Lin urvai (saugomi UNESCO), kuriuose aptikta ant sienų žmonių rankomis sukurtų žuvų, galvijų ir kitų gyvosios gamtos tvarinių atvaizdų, pasitelkus raudonąją ochrą.
Civilizacijų reinkarnacija
Pasak Mianmaro nacionaliniame portale („Myanmar.gov.mm“) pateikiamo straipsnio „Trumpa Mianmaro istorija“ („A brief history of Myanmar“), pirmoji žinoma civilizacija šiose žemėse, kurią galima laikyti pažangesne, yra susijusi su vadinamąja Pyu kultūra (iškilo apie II a. pr. Kr.).
Jos atstovai kūrė miestus–valstybes (Hanlin, Sri Ksetra bei kt.) ir netgi paliko ateities kartoms ant lentelių bei kitų daiktų įamžintų tekstų apie save.
Spėjama, kad tais laikais Mianmaro žemės galėjusios būti prekybinio kelio tarp Indijos ir Kinijos dalimi, o budizmas į šiuos kraštus veikiausiai taip pat atėjęs kartu su prekyba.
Pyu miestų–valstybių civilizacija, kaip spėjama, egzistavo bemaž tūkstantį metų, tačiau galiausiai ji, kaip ir daugelis kitų civilizacijų, išsikvėpė ir buvo užgožta jaunesnių, ambicingesnių bei veržlesnių politinių jėgų.
Projektas „Lūžio taškas“ portale https://www.kl.lt (2025) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 7500 eurų.
Naujausi komentarai