Baltieji rūmai pirmadienį tvirtino, kad prezidentas Barackas Obama vis dar yra pasiryžęs uždaryti Gvantanamo kalėjimą, nors to jam iki dabar, kai šiai karo su teroru sulaikytųjų stovyklai sueina 10 metų, padaryti nepavyko.

2009-ųjų sausį tapęs prezidentu, B.Obama - vos kelios valandos po prisiekimo - paskelbė, jog per metus uždarys sulaikytųjų stovyklą, įkurtą amerikiečių karinėje Gvantanamo bazėje Kuboje, ir sakė, kad ji naudojama kaip teroristų verbavimo įrankis bei kenkia JAV nacionaliniam saugumui.

Tačiau Kongrese susidūręs su didžiuliu nepritarimu tam, kad Gvantanamo kaliniai būtų perkelti į pagrindinę JAV teritoriją, ir tam, kad svarbūs „al Qaeda“ įtariamieji būtų teisiami civiliniuose teismuose, B.Obama nesugebėjo įvykdyti šio savo pažado.

„Tas prezidento įsipareigojimas uždaryti Gvantanamo įlankos (kalėjimą) šiandien yra toks pats tvirtas, koks buvo per (2008 metų prezidento rinkimų) kampaniją“, - sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney.

„Visi mes žinome apie kliūtis tam, kad tai būtų padaryta taip greitai, kaip prezidentas norėjo, ... bet (pats) prezidento įsipareigojimas visiškai nepasikeitė“, - pridūrė atstovas.

Pasak J.Carney, B.Obama, aukščiausio rango nacionalinio saugumo pareigūnai ir aukšto rango kariškiai vis dar mano, kad Gvantanamo kalėjimo uždarymas atitinka JAV interesus.

„Ir toliau laikysimės to įsipareigojimo, ir dirbsime dėl jo įgyvendinimo“, - pažymėjo J.Carney.

Atsižvelgiant į stiprų nepritarimą šios sulaikytųjų stovyklos uždarymui ir prezidento rinkimų metų spaudimą politikams, neatrodo, kad artimoje ateityje atsirastų realių galimybių uždaryti Gvantanamą.

Tarp 171 kalinio, vis dar laikomo Gvantanamo kalėjime ir laukiančio karinių tribunolų, yra keli svarbūs 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų planuotojai.

Pirmieji kaliniai iš pradėto pasaulinio karo su teroru mūšio laukų į JAV karinio jūrų laivyno bazę Gvantanamo įlankoje Kubos pietryčiuose buvo atvežti 2002 metų sausio 11 dieną.