Čekijos pirmųjų tiesioginių prezidento rinkimų, kurie užbaigia euroskeptiko Vaclavo Klauso valdymo dešimtmetį, antrajame rate penktadienį ir šeštadienį atkakliai varžysis buvęs kairiųjų premjeras ir užsienio reikalų ministras aristokratas.

68 metų Milošas Zemanas, drąsus, proeuropietiškas buvęs komunistas, pirmajame rinkimų rate sausio 11-12 dienomis gavo 24,2 proc. balsų - kiek daugiau nei 75 metų galantiškas, mėlyno kraujo Karelas Schwarzenbergas, kuris su 23,4 proc. balsų netikėtai iškilo į antrą vietą.

„Nė vienas iš jų nėra pirmaujantis vyriausybės ar opozicijos atstovas nacionaliniu lygiu. Šiuo metu baisiai sunku prognozuoti rezultatus“, - sakė Brno mieste įsikūrusio Masaryko universiteto politikos analitikas Michalas Pinkas.

Nors dauguma apklausų rodo, kad varžybos bus atkaklios, kelios apklausos pirmenybę teikė M.Zemanui. Agentūra „ppm factum“ praėjusią savaitę paskelbė, kad jį parėmė 53,7 proc. o K.Schwarzenbergą - 46,3 proc. iš 1 061 apklausto rinkėjo.

Tačiau prieš pirmąjį ratą ta pati agentūra K.Schwarzenbergui prognozavo ketvirtą vietą ir mažiau nei pusę tų balsų, kuriuos jis galiausiai laimėjo.

Nors yra vyresnis kandidatas, „princu“ pramintas K.Schwarzenbergas siekia patraukti savo pusėn jaunesnius rinkėjus - pankiška šukuosena geltonos ir fuksijos spalvų poparto plakate „Karelas nemiręs!“, kuris kiek primena britų „Sex Pistols“.

Šio aristokrato kampanijos „Facebook“ puslapyje „Patinka“ buvo paspausta daugiau kaip pusę milijono kartų.

Jis garsiai protestavo, kai centro dešiniųjų premjeras Petras Nečasas pernai atmetė Europos Sąjungos (ES) fiskalinio stabilumo paktą - svarbų įrankį euro zonos skolų krizei spręsti.

„Svarbus klausimas yra tas, ar norime būti ES narė su visomis pasekmėmis, ar norime būti tiesiog parazitai“, - sakė K.Schwarzenbergas.

M.Zemanas, kuris dvejus metus priklausė Komunistų partijai, buvusią Čekoslovakiją valdžiusiai nuo 1948 iki 1989 metų, pelnė profesinių sąjungų paramą už kritiką dėl vyriausybės polinkio taupyti, kai ekonomika išgyvena recesiją. Jis taip pat gali tikėtis balsų iš vyresnio amžiaus kaimo gyventojų.

Tačiau kad ir kas šeštadienį laimėtų, viena yra tikra: 8,4 mln. rinkėjų užvers dešimtmetį trukusio triukšmingo euroskepticizmo puslapį. Dabartinio prezidento V.Klauso antroji kadencija baigsis kovo 7 dieną.

Priešingai nei jis, abu antrojo rinkimų rato varžovai yra palankiai nusiteikę Europos atžvilgiu ir per kampaniją žadėjo vaidinti didesnį vaidmenį Europos Sąjungoje, į kurią šalis įstojo 2004 metais.

Čekijos prezidento įgaliojimai yra palyginti riboti, bet be klausimų, susijusių su Čekijos vaidmeniu Bendrijoje, svarbios temos rinkimuose yra korupcija, recesija ir taupymo priemonės.

„Aš esu eurofederalistas, bet todėl kritikuoju kai kuriuos ES žingsnius“, - sakė ekonomistas M.Zemanas, kurį kritikai kaltina populizmu.

K.Schwarzenbergas, gerų ryšių turintis buvęs prezidento ir Aksominės revoliucijos simbolio Vaclavo Havelo padėjėjas, taip pat mano, kad federalizmas yra ES likimas.

Jei bus išrinktas, jis žada „sutelkti dėmesį į Čekijos pozicijų gerinimą ir įtakos didinimą ES, pirmiausia - sprendimų priėmimo procese dėl jos būsimos sąrangos“.

M.Zemano gabumus užsienio politikos srityje sunku įvertinti, nes jis iš politikos pasitraukė prieš dešimtmetį, o „Schwarzenbergas tikrai galėtų paversti Čekijos Respubliką pilnaverte ES nare“, sakė M.Pinkas.

Įtarimai korupcija temdė paskutinius Vaclavo Klauso prezidentavimo mėnesius ir pasirengimą antrajam balsavimo ratui.

Sausio 1 dieną jis paskelbė amnestiją, pagal kurią į laisvę išėjo daugiau kaip 6,3 tūkst. kalinių - ketvirtadalis visų Čekijoje kalinamų asmenų. Tai sukėlė įtarimų dėl korupcijos, nes kai kurie tų nuteistųjų kalėjo už didelio masto sukčiavimą.

Praėjusią savaitę premjero P.Nečaso centro dešiniųjų vyriausybė vos išliko per balsavimą dėl nepasitikėjimo, kurį dėl pritarimo V.Klauso amnestijai inicijavo M.Zemanui artima kairiojo sparno opozicija.

Tačiau net kaip P.Nečaso užsienio reikalų ministras K.Schwarzenbergas išvengė bet kokių politinių pasekmių dėl korupcijos ar taupymo; jį rinkėjai laiko ir patyrusiu, ir garbingu.

Čekija, kuri labai priklauso nuo automobilių eksporto į Vakarų Europą, pirmiausia - Vokietiją, per euro zonos krizę prieš metus nugrimzdo į recesiją. 2011 metais jos ekonomikos augimas buvo 1,9 procento.

2012 metams planuojamas ekonomikos susitraukimas 0,9 proc., o šiems metams - 0,2 proc. augimas. Nedarbas šalyje gruodžio mėnesį buvo 9,4 procento.

Anksčiau Čekijos prezidentus rinkdavo parlamentas. Tai pasikeitė pernai vasario mėnesį, kai parlamentarai, siekdami sustiprinti prezidento posto legitimumą, patvirtino perėjimą prie visuotinio balsavimo.

Čekijos prezidento įgaliojimai apima centrinio banko vadovų, armijos generolų ir teisėjų skyrimą.