Nors tūkstančiai protestuotojų reikalavo, kad Briuselyje susitinkantys Europos Sąjungos (ES) lyderiai atšauktų vyriausybių išlaidų apkarpymus, su kuriais siejamas masinis nedarbas ir didėjanti socialinė krizė kai kuriuose Europos regionuose, viršūnių susitikimo dalyviai nepasiūlė beveik jokių naujų sprendinių.

ES lyderiai sakė ketinantys išlaikyti priverstinių biudžeto išlaidų karpymo kryptį, tačiau sykiu leido suprasti suvokiantys, kad visuomenės pyktis pasiekė pavojingą lygį.

„Šį vakarą, žinant niūrias mūsų ekonomikos perspektyvas, žinant didėjantį susirūpinimą visuomenėje, labai atidžiai apžvalgėme padėtį“, - pasibaigus posėdžiui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus). Vadovų Tarybą sudaro 27 ES šalių lyderiai.

Tačiau H.Van Rompuy pridūrė: „Vienintelis kelias iš šios krizės - toliau šalinti jos pagrindines priežastis ... Iš naujo patvirtinome savo bendrą ekonomikos strategiją.“

Pagrindinę šios strategijos dalį sudaro priemonės, turinčios sumažinti išlaidas ir padidinti mokesčių surinkimą. Šios priemonės mažina ekonomikoje cirkuliuojančių pinigų kiekį, o daugelis ekonomistų sako, kad jos prisideda prie didėjančios nedarbo.

Taip pat buvo išsakytas palaikymas anksčiau paskelbtoms priemonėms, siekiant pagausinti darbo vietų, įskaitant 6 mlrd. eurų (20,7 mlrd. litų) vertės kovos su jaunimo nedarbu programa. Tačiau šie pinigai bus paskirstyti septyneriems metams, o programos finansavimas bus pradėtas tik nuo ateinančių metų sausio 1 dienos.

Ekonomikos „augimas ir darbo vietos nėra dalykai, kuriuos vyriausybės galėtų nupirkti arba iššaukti“, aiškino H.Van Rompuy.

Pasak jo, kelerius pastaruosius metus ES vykdyta ekonomikos politika duoda vaisių. Tačiau daugeliui pažanga vis dar skausmingai sunkiai įžvelgiama.

17 euro zonos šalių nedarbas sausį pasiekė rekordines 11,9 proc. aukštumas (pernai tuo pačiu metu buvo 10,8 procento). Jaunimo nedarbas irgi tebedidėja ir siekia 24,2 procento.

Tačiau priemonių, kurias galima rinktis, įvairovė yra ribota. Dauguma lyderių tebėra užsibrėžę greitai sumažinti valstybės skolas - daugiausiai mažinant biudžeto išlaidas ir didinant mokesčius.

Tokia politika provokuoja raginimus baigti griežtą taupymą ir jį keisti ekonomikos augimo skatinimu.

„Recesijos gilinimas dogmatiškai vykdant taupymo priemones neturi jokios ekonominės prasmės“, - pažymėjo Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas).

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad nereikia stebėti, jog ES vykdomų priemonių nauda dar nėra juntama.

„Dažnai būna ilgesnis laiko tarpas tarp įgyvendinimo ir reformų - pavyzdžiui, kad padidėtų augimas ir darbo vietų kūrimas“, - sakė ji.

Pasak jos, priešinti augimo skatinimo ir taupymo priemones yra klaidinga.

„Biudžeto konsolidacija, struktūrinės reformos ir augimas yra ne prieštaravimai - (šios priemonės) reikalauja vienos kitų, - aiškino A.Merkel. - Būtina sumažinti deficitus, kad būtų galima skatinti augimą ir investicijas.“

Dvi dienas vyksiančiame ES viršūnių pavasario susitikime, kuris tęsis iki penktadienio, tradiciškai sutelkiamas dėmesys į ekonomiką, o šįkart ypatinga svarba buvo teikiama didėjančiam nedarbui.

„Nei vienas lyderis negali būti patenkintas padėtimi, kai Europos Sąjungoje 26 mln. žmonių neturi darbo. Štai kodėl esame čia“, - sakė Airijos ministras pirmininkas Enda Kenny (Enda Kenis).

Tačiau lyderiai dar nepasiūlė jokių alternatyvų pagrindiniams griežto taupymo strategijos elementams, nors kai kurie atrodė pasiruošę apriboti tokių priemonių mastą.