Turistai iš Tolimųjų Rytų šalies į Senąjį žemyną atvyksta ne tik dėl smalsumo. Pagrindinė kinų „užduotis“ – apsipirkti. Visgi, pinigingi klientai jaučiasi ne visada gražiai ir pagarbiai sutinkami.

Vokietijos tarptautiniame Frankfurto oro uoste „FraPort“ atvykėliams pasitarnauja naujas „etatas“ – „Chinese Personal Shopper“. Tokių jau du, o šiemet atsiras dar 5-7 nauji „pagalbininkai“, kurie padeda kintiečiams leisti pinigus, vertėjauja apsiperkant ir padeda įsėsti į reikiamą lėktuvą.

2011 metais kiekvienas oro uosto „tax-free“ parduotuvėje apsilankęs kinas vidutiniškai išleisdavo 536 eurus. Labiausiai jų akį traukė šveicariški laikrodžiai, vokiški papuošalai ir prancūzų dizainerių kurtos rankinės. Kasmet šių prekių įsigyjama vis daugiau.

Turistai iš Kinijos „kišene“ jau pranoko anksčiau bemuitėse parduotuvėje labai lauktus atvykėlius iš Rusijos.

„Apsipirkimas – viena iš mėgstamiausių kinų atostogų veiklų", - „Der Spiegel“ teigė Kinijos išvykstamojo turizmo tyrimų instituto direktorius ir turizmo vadybos profesorius Wolfgangas Arltas. Esą dėl didelių mokesčių Kinijoje, firminės „Louis Vuitton“, „Cartier“ ir „Rolex“ prekės Europoje tikrai pigesnės.

Turtingas kinas linkęs naudotis ilgesnėmis poilsio atostogomis. Kiekvienais metais lėktuvais jų atvyksta vis daugiau. 2012 metais Kinijos gyventojai tapo daugiausiai pasaulyje keliaujančiais žmonėmis. Tą lėmė pačios Kinijos ekonominis bumas, ir ėmęs didinti „kelionių burbulą“. Jei 2002 m. Kinijos sieną kirto apie 16,6 milijono piliečių, tai dabar jų – net 83,2 mln. Taigi, per 10 metų galinčių keliauti ir apsipirkti užsienyje mastas šoktelėjo 5 kartus. Kinai lankosi ne tik Frankfurte prie maino, bet ir Londone, Paryžiuje.

Viešbučių ir kelionių organizatoriams Europoje turtingi svečiai iš Kinijos – tikras iššūkis. Jie įvardijami kaip nepaprastai sudėtinga klientūra, besiskundžianti, kad dažnai su jais blogai elgiamasi. Tai lemia keletas nuo Senojo žemyno nepriklausančių priežasčių.

Europietiškų viešbučių, restoranų ir parduotuvių klientai – tik 5 procentai Kinijos gyventojų – šalies, kurioje gyventojų per milijardą. Daugelis jų nukentėjo dėl tėvynėje vykdytos vieno vaiko politikos, jų vaikai nuo mažens „sugadinti“ – jaučiasi lyg „mažieji imperatoriai“. Taip jie dažnai ir vadinami.

Pasisakymuose virtualioje erdvėje kintiečiai giria mėlyną Europos dangų, laiku atvykstančius autobusus ir traukinius ir neperpildytą visuomeninį transportą, tačiau piktinasi per anksti uždaromomis parduotuvėmis, per mažu aptarnaujančiu personalu, sudėtinga vizų išdavimo tvarka. Juos taip pat nuvilia ne visada suteikiama galimybė apsimokėti turimomis kreditinėmis banko kortelėmis ir tai, kad Europoje nėra pakankamai informacijos kinų kalba. Kambaryje jiems čiaupo nereikia, nes vandens iš krano negeria.

Savo „imperatoriškumu“ kintiečiai primena turtuolius iš Persijos įlankos šalių, kurie reikalaudavo personalo su jų gimtosios kalbos žiniomis, vietoj alkoholio į apartamentus užsisakančių datules ir sulčių.

Pabaigai: kinai – tik antros klasės turistai, tačiau su gera kišene.