Irakas antradienį mini dešimtmetį nuo Bagdado užėmimo per JAV vadovaujamų pajėgų invaziją, nulėmusio diktatoriaus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) žiauraus režimo griūtį, tačiau šią šalį iki šiol krečia mirtinos atakos ir politinės krizės.

Šis įvykis, kurio simboliu visame pasaulyje tapo vaizdas, kai irakiečiai griovė Saddamo Husseino statulą sostinės centrinėje Firdouso (Rojaus) aikštėje, padedant vieno JAV dalinio kariams, Irake žadina daug daugiau emocijų negu pačios invazijos pradžios metinės, paminėtos prieš kelias savaites.

Saddamo Husseino statula buvo nuversta 2003 metų balandžio 9-ąją. Tuo metu diktatoriaus išliaupsintos Irako karinės pajėgos jau buvo beveik ištirpusios ir laikomos nugalėtomis bei demoralizuotomis.

Tačiau pakilus jausmas, kuris tą dieną buvo apėmęs daugelį irakiečių, matant, kaip griūva ilgiau nei du dešimtmečius šalį valdžiusios diktatoriaus atvaizdas, persipynė su kartėliu, jaučiamu tų, kuriems atrodė, kad jų šalį okupuoja užsienio galybė.

Šie skirtingi irakiečių požiūriai į Bagdado užėmimą paskatino vyriausybę susilaikyti nuo bet kokių oficialių minėjimo renginių.

Pats Irako karas buvo gana trumpas: praėjus šešioms savaitėms nuo užsienio pajėgų įsiveržimo, tuometis JAV prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V.Bušas) paskelbė savo liūdnai pagarsėjusį pareiškimą, jog ši misija buvo įvykdyta. Tačiau šio karo padariniai iki šiol pasireiškia kaip kruvini išpuoliai ir gilus šalies susipriešinimas.

Atsidūrę šiitų sukarintų grupuočių ir sunitų sukilėlių kryžminėje ugnyje, JAV ir koalicinės pajėgos sumokėjo didelę kainą: Irake žuvo per 4 800 užsieniečių karių, iš kurių daugiau nei 90 proc. sudarė amerikiečiai.

Irako žmonės nukentėjo dar labiau. Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nepriklausoma organizacija „Iraq Body Count“ neseniai paskelbė, kad per dešimtmetį nuo invazijos pradžios žuvo mažiausiai 112 tūkst. civilių irakiečių, taip pat tūkstančiai vietos karių ir policininkų.

Bagdado užėmimo metinės minimos Irake artėjant svarbiam politiniam įvykiui - likus dešimčiai dienų iki provincijų valdžios rinkimų, kurie bus pirmasis visuotinis balsavimas šalyje po JAV pajėgų išvedimo 2011-ųjų pabaigoje.

Šie rinkimai jau dabar kelia daug abejonių, nes jiems ruošiantis toliau buvo liejamas kraujas ir buvo nužudyti 12 kandidatų. Be to, ministrų kabinetas nutarė atidėti balsavimą kai kuriuose regionuose, todėl rinkimai vyks tik 12 iš 18 Irako provincijų.

Nors ir pastebimai susilpnėjusios, lyginant su jų klestėjimu 2006-2007 metais, kovotojų grupuotės, ypač tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ padalinys „Irako islamo valstybė“ (ISI), tebėra pajėgios surengti įspūdingų, daug žmonių gyvybių nusinešančių atakų. Jos dažnai taikosi į daugumą šalyje sudarančius šiitus ir saugumo pajėgas, siekiant destabilizuoti padėtį Irake.

Šis smurtas dažnai siejamas su politiniais nesutarimais tarp šiito premjero Nuri al Maliki (Nurio Malikio) ir daugelio jo buvusių partnerių Irako vienybės vyriausybėje. Kovotojai sugeba išnaudoti priešpriešą valdžioje, suteikiančią jiems didesnę veiksmų laisvę.