Dar vieno Irano mokslininko žūtis patvirtina įtarimus, kad prieš islamiškos valstybės branduolinę programą kažkas vykdo slaptą karą.

Pritvirtino bombą ir paspruko

Teherano technikos universiteto dėstytojas Mostafa Ahmadi Roshanas buvo nužudytas trečiadienį Teherane. Motociklu atvažiavęs užpuolikas paryčiais pritvirtino magnetinę bombą prie jo automobilio. Sprogimas, driokstelėjęs Teherano šiauriniame rajone, užmušė mokslininką ir sužeidė du kitus žmones, važiuojančius tuo pačiu automobiliu. Vėliau ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė automobilį vairavęs asmuo.

Nors mokslininkui buvo tik 32-eji, jis jau turėjo profesoriaus laipsnį. Be universiteto, jis taip pat dirbo Natanzo urano sodrinimo gamykloje, kur ėjo vieno departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas. Natanzo gamykla turi daugiau nei 8 tūkst. centrifugų ir yra viena iš dviejų vietų, kur, anot Vakarų valstybių, Iranas kuria savo branduolinę programą.

Tai jau ketvirtas Irano mokslininkas, dirbęs prie branduolinės programos ir tapęs teroristų taikiniu per pastaruosius dvejus metus. Teheranas dėl šių žmogžudysčių kaltina JAV bei Izraelį ir tvirtina, kad šitaip priešai nori sustabdyti jo branduolinę programą bei destabilizuoti padėtį šalyje. Vašingtonas ir Tel Avivas šiuos kaltinimus vadina absurdu.

Panašus braižas

Kad ir kas būtų įvykdęs šį pasikėsinimą, jis turėjo žinoti M.A.Roshano automobilį, jo dienotvarkę ir judėjimo maršrutą. Mažas, bet profesionaliai sukonstruotas sprogmuo buvo sukurtas taip, kad nužudytų taikinį, bet nepridarytų daug žalos aplinkui.

„Tai buvo magnetinė bomba, tokia pat, kokios ir anksčiau buvo naudojamos prieš mokslininkus“, – vakar pareiškė Teherano gubernatoriaus pavaduotojas Safarali Baratloo.

Panašumų įžvelgė ir Dubajaus Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos karo analizės instituto ekspertas Theodore'as Karasikas.

„Magnetinės bombos dažnai naudojamos per slaptas operacijas, nes jos yra švarios, lengvai naudojamos ir efektyvios“, – paaiškino jis.

Anot eksperto, slaptame kare su Iranu Vakarai taip pat naudoja kompiuterių virusus ir modifikuotą programinę įrangą.

Įtampa pasiekė aukštumas

Mokslininkas nužudytas tuo metu, kai Irano santykiai su Vakarais įkaito iki raudonumo. Praėjusį savaitgalį Teheranas paskelbė pradedantis sodrinti uraną dar vienoje gamykloje, esančioje prie Komo miesto. Ši gamykla įrengta po žeme gerai saugomo karinio objekto teritorijoje. Kitaip nei Natanzo gamyklai, jai nėra baisios raketų atakos.

Ši naujiena privertė Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes susimąstyti, kiek toli jos pasiryžusios žengti siekdamos susdabdyti Irano branduolinius užmojus. Anksčiau šiai valstybei skirtos ekonominės sankcijos rezultatų neatnešė, todėl Vakarai ketina jas griežtinti. Sausio 23 d. ES užsienio reikalų ministrai svarstys galimybę skirti Iranui naftos embargą.

Irano pareigūnai anksčiau grasino atsakydami į sankcijas uždaryti naftos tranzitui gyvybiškai svarbų Ormūzo sąsiaurį.

Kaltina valstybes terorizmu

Teheranas tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taiki ir kad jos nesustabdys nei sankcijos, nei mokslininkų žudymas.

„Šiandien tie, kurie tvirtina kovojantys su terorizmu, nusitaikė į Irano mokslininkus. Jie turėtų žinoti, kad Irano mokslininkai labiau nei bet kada pasiryžę vesti Iraną į pažangą“, – vakar per valstybinę televiziją pareiškė Irano viceprezidentas Mohammadas Reza Rahimi.

Pareigūnas pridūrė, kad M.A.Roshano nužudymas yra užsienio vyriausybių remiamo terorizmo įrodymas.