Izraelio karys Giladas Shalitas (Giladas Šalitas) antradienį kirto Izraelio sieną, kai autobusai su šimtais mainais išlaisvintų palestiniečių belaisvių riedėjo priešinga kryptimi į palestiniečių teritorijas, kur jų laukė išsiilgę ir džiaugsmo neslepiantys artimieji.

Penkerius metus nelaisvėje Gazos Ruože praleidusį 25-erių G.Shalitą Izraelis sutiko emocingai. Ne mažiau jausmingai buvo sutikta ir pirmoji iš Izraelio kalėjimų paleista palestiniečių grupė - Gazoje ir Vakarų Krante belaisvių jau laukė artimieji, kai kurie jų mosavo vėliavomis, o vėliau apibėrė sugrįžusiuosius bučiniais.

„Labai pasiilgau savo šeimos, - interviu Egipto televizijai sakė G.Shalitas prieš tai, kai buvo sugrąžintas į Izraelį.- Tikiuosi, kad šitas sutarimas paskatins taiką tarp Izraelio ir palestiniečių“.

Nors belaisvių mainų išvakarėse paaiškėjo, kad tarptautinės pastangos atgaivinti prieš 13 mėnesių dėl Izraelio žydų nausėdijų statybų žlugusias derybas ir spalio 26 dieną susodinti abi šalis prie derybų stalo Jeruzalėje buvo nesėkmingos.

„Žmonės nori naujo Gilado, žmonės nori naujo Gilado“, - skandavo tūkstančiai palestiniečių, susirinkusių Gazoje į mitingą kalinių paleidimo iš kalėjimo proga. Jie ragino kovotojus sugauti dar daugiau žydų karių, kad būtų paleisti dar Izraelio kalėjimuose tebelaikomi apie penki tūkstančiai palestiniečių.

Derybų tarpininkų ketverto - Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos, Rusijos ir Jungtinių Tautų - pasiuntiniai surengs atskirus susitikimus su Izraelio ir palestiniečių pareigūnais. Taikos procesui priešinasi islamistų judėjimas „Hamas“.

EGIPTO TARPININKAVIMAS

Pirmiausia G.Shalitas iš Gazos Ruožo pasieniu buvo atvežtas į Egipto Sinajaus pusiasalį, iš ten perkeltas į Izraelio *Kerem Šalomo (Taikos vynuogyno) pasienio perėją, iš kur sraigtasparniu nuskraidintas į Izraelio oro pajėgų bazę susitikti su ten jo laukusiais tėvais.

Tuo pat metu Izraelis paleido 477 palestiniečių belaisvius, iš kurių didžioji dalis buvo sugrąžinti Gazos Ruožą. Nemažai daliai buvusių belaisvių už mirtinus išpuolius prieš izraeliečius buvo skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė. Autobusus su Izraelio paleistais kaliniais sutiko „Hamas“ judėjimo lyderiai.

Egiptas tarpininkavo ilgai lauktam belaisvių mainų susitarimui, o jo kariuomenės palaikoma laikinoji vyriausybė siekia, kad Egiptas ir toliau būtų diplomatinis ramstis spendžiant problemas Artimuosiuose Rytuose.

Vakarų Krante prie vienos iš sienos perėjų laukusi grupė palestiniečių akmenimis apmėtė Izraelio karius, kurie atsakė ašarinių dujų ataka. Artimuosius išprovokavo kariškių skelbimas, kad grupė paleistų belaisvių sieną kirs per kitą perėją.

Interviu televizijai G.Shalitas pasakojo apie savo paleidimą sužinojęs tik prieš savaitę. Kareivis, kurio niekas nebuvo matęs po 2009 metais daryto įrašo, sakė, jog bijojo, kad bus nelaisvėje laikomas „dar daug daugiau metų“.

Politiniai apžvalgininkai mano, jog tai, kad dviems aršiems priešininkams pavyko susitarti dėl kalinių mainų, neturės greito poveikio praėjusiais metais nutrūkusioms palestiniečių ir Izraelio deryboms.

Antradienio rytą Izraelyje vyravo pakili nuotaika - gatvėse kabėjo sugrįžtantį kareivį sveikinantys užrašai, o į darbus skubantys praeiviai stebėjo tiesiogines žinių transliacijas savo mobiliuosiuose telefonuose.

G.Shalitą žydų visuomenė laiko „visų sūnumi“, todėl, kaip rodo visuomenės apklausos, didžioji dauguma izraeliečių pritaria belaisvių mainų susitarimui.

Izraelio kariuomenės paskelbtame pareiškime sakoma, kad jis yra geros sveikatos. Netrukus buvo paskelbtos uniformuoto ir vėl akinius užsidėjusio G.Shalito nuotraukos, kuriose jis sveikinasi su premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahusu). Tačiau jį mačiusieji pasakojo, kad  į Izraelį atvykęs G.Shalitas jautė šleikštulį, buvo silpnas, jam prireikė deguonies kaukės.

Ilgai lauktas jo ir tėvų susitikimas įvyko Tel Nofo oro pajėgų bazėje netoli Tel Avivo - tuojau po to, kai G.Shalitas buvo paleistas iš nelaisvės Gazos Ruože.

„Sveikas Giladai - sveikas sugrįžęs į Izraelį. Labai gera, kad grįžai namo“, - premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) sakė ką tik susigrąžintam kariui.

Lydėdamas G.Shalitą pas G.Shalitą pas jo tėvus Noamą ir Avivą, su kuriais drauge bazėje laukė karį parskraidinančio sraigtasparnio, B.Netanyahu pareiškė: „Grąžinau jūsų sūnų namo.“

KAMPANIJA

G.Shalito tėvai sukėlė didelę viešą kampaniją siekdami paraginti dešiniųjų lyderius daryti daugiau, kad būtų užtikrintas sūnaus paleidimas bei pasistatė protesto palapinę prie premjero B.Netanyahu rezidencijos.

“Vis tik ši diena sunki, ir kaina didelė”, - pažymėjo B.Netanyahu savo kalboje karinėje bazėje. Jis perspėjo paleistus kalinius, jog “tie kurie grįš prie teroro”, “patys atsakys už savo gyvybę”.

Palestiniečiams pats laikas švęsti, anot “Hamas”, pergalę; išleistieji kaliniai sutinkami kaip didvyriai. Palestiniečiai laiko Izraelyje įkalintus tautiečius kovoje už valstybingumą tapus karo belaisviais.

“Didžiulis džiaugsmas palestiniečiams, - sakė Azzia al-Qawasmeh (Azija Kavasmeh), laukianti Vakarų Krante prie sienos perėjos savo sūnaus Amero, kuris, pasak jos, kalėjime išbuvo 24 metus.

“Hamas” lyderis Gazoje, Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanijė), glebėsčiavosi su paleistais kaliniais, pasipylusiais iš autobuso prie Rafaho sienos perėjos.

Prezidentas Mahmoudas Abbasas (Mahmudas Abasasas), “Fatah” judėjimo lyderis, pasakė kalbą Vakarų Kranto mieste Ramaloje, netoli Jeruzalės.

Kai kas mano, kad šie belaisvių mainai yra paskatinimas judėjimui “Hamas” iš M.Abbaso pusės, nes šis atsisakė smurto derybų naudai, nors lig šiol daugelį metų vykusios derybos su Izraeliu neatnešė pažangos Palestinos valstybės kūrimo srityje.

Pagrobtų karių sugrąžinimas, gyvų ar mirusių, yra didžiai emocingas dalykas izraeliečiams. Daugelis jie tarnavo kariuomenėje šauktiniais daugelį metų; todėl jiems tai yra šventas ir neliečiamas dalykas.

Tačiau juos skaudina ta didelė kaina, kurią Izraelis sumokėjo už G.Shalitą. Izraelio aukščiausiasis teismas pirmadienį palaimino šį sandorį atmesdamas peticijas, kurias teikė žuvusiųjų per palestiniečių išpuolius artimieji, reikalaudami nesutikti su masišku įkalintų palestiniečių paleidimu.

Paleidžiamų palestiniečių sąraše yra, pavyzdžiui, Nasseras Yatayma (Naseras Jatajama), kalintis už sąsają su mirtininko išpuoliu per žydų Velykas 2002 metais, kai žuvo 30 žmonių, susirinkusių viename viešbutyje Izraelio centre į velykines vaišes.

Paleista ir Amana Mona, palestiniečių aktyvistė iš Vakarų Kranto. Ji buvo nuteista už tai kad būdama 24-erių, internetu pažadėjusi sekso, išviliojo vieną 16-metį žydą į Vakarų Krantą, kur jis buvo nužudytas.

Jaunas šauktinis G.Shalitas buvo drovus ir santūrus 19-metis kapralas, mėgdavęs žaisti krepšinį. Jis buvo pagrobtas 2006-ųjų birželio 25 dieną, kai „Hamas“ ir dar dviejų grupuočių kovotojai š Gazos Ruožo įsiveržė į Izraelį ir puolė armijos postą ir vieno tanko įgulą, du žydų tankistus nukovė, o G.Shalitą paėmė belaisviu. Jis buvo nugabentas į Gazos Ruožą ir ten lig šiol laikytas, neleidžiant jam susisiekti nei su artimaisiais, nei su Izraelio pareigūnais.

SHALITAS - SIMBOLIS

G.Shalitas tapo Izraelio dvasingumo simboliu - dauguma izraeliečių laiko šventa savo šalies pareiga bet kokia kaina grąžinti savo karius namo.

Mažiau nei trys dienos po pagrobimo Izraelio kariai ir tankai įsiveržė į Gazos Ruožą, lėktuvai bombardavo objektus visoje šioje skurdžioje palestiniečių teritorijoje, tarp jų - vienintelę jos elektrinę, tačiau bandymai jį išvaduoti rezultatų nedavė.

Šio nekalto veido kareivio likimas tapo garsiu reikalu, kurį Izraelio pareigūnai beveik nuolat iškeldavo susitikimuose su atvykusiais diplomatais.

Islamistų judėjimui „Hamas“, kuris 2007 metų birželį užėmė valdžią Gazos Ruože, G.Shalitas buvo vertingas trofėjus: metams bėgant Izraelis mainais į vos kelių savo kareivių - gyvų ar mirusių - sugrąžinimą yra paleidęs tūkstančius kalinių.

Nuo pat G.Shalito pagrobimo „Hamas“ atsisakydavo leisti susitikti su G.Shalitu Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovams. Pastarąjį kartą, kad jis dar gyvas, buvo parodyta 2009 metų spalį, kai islamistai paskelbė vaizdajuostę, kurioje premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) raginamas padaryti viską jam išvaduoti.

Siekdamas G.Shalito paleidimo, Izraelis ne vienus metus dirbo su derybininkais iš Vokietijos ir Egipto, tačiau vis nepavykdavo pasiekti tokio susitarimo, kuris patenkintų abi šalis.

2009 metų kovą paskutinės minutės derybos dėl apsikeitimo kaliniais žlugo, nes abi šalys apkaltino viena kitą pozicijos kaitaliojimu ir nesąžiningumu. 
Tuometinis Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) vėliau kaltino Izraelį sužlugdžius susitarimą, kuriuo jau buvo kone pasiekta G.Shalito laisvė, - pažeidus to susitarimo sąlygas.

G.Shalitas gimė Izraelio šiaurėje esančiame pajūrio mieste Naharijoje, 1986 metų rugpjūčio 28 dieną. Po dvejų metų šeima persikraustė į šalies gilumą, į Mizpe Hilos kaimą Aukštutinės Galilėjos kalvose.

G.Shalitas noriai sportuodavo, puikiai žaidė krepšinį ir buvo didelis dviračių lenktynių „Tour de France“ gerbėjas - atidžiai stebėdavo jas, pasak giminaičių, kiekvieną vasarą.

G.Shalitas, kuris pagal tėvo liniją turi ir Prancūzijos pilietybę, labai gerais įvertinimais baigė mokyklą „Manor Kabri“.

Jis padėdavo savo tėvams Noamui ir Avivai prižiūrėti jų svečių namus Mizpe Hiloje, tačiau kaimiškoji jų idilė staiga baigėsi, kai Giladas, praėjus mažiau nei metams nuo tarnybos pradžios, pateko į nelaisvę.

Paėmimo į nelaisvę metu jis buvo kapralas, bet vėliau jis buvo paaukštintas iki viršilos.

Dienomis ir savaitėmis po pagrobimo prie jo šeimos namų būriuodavosi žurnalistai iš viso pasaulio; politiniai lyderiai ir armijos vadai lankė jo kenčiančius tėvus. 
Gynybos ministras Ehudas Barakas 2008 metų lapkritį sakė, jog Izraelis „padarys visa, kas būtina ir įmanoma, net jei tai reiškia pavojingas operacijas“, G.Shalitui išvaduoti.

Tačiau metai ėjo, o armija taip ir nesurengė jokio reido G.Shalitui išvaduoti - nes vis nebūdavo pakankamai tikslios žvalgybinės informacijos apie jo buvimo vietą, arba nuogąstauta, jog vaduojant jėga, jis gali žūti.

Ir nors Izraelis 2008 metų gruodžio pabaigoje pradėjo didžiulę, 22 dienas trukusią karinę kampaniją prieš Gazos Ruožą valdantį „Hamas“, tada nebuvo keliamas tikslas išvaduoti G.Shalitą.

Pernai, per ketvirtąsias G.Shalito pagrobimo metines, jo tėvai iš Šiaurės Izraelio pėsčiomis atėjo į Jeruzalę, kur prie B.Netanyahu namų pasistatė protesto palapinę ir pažadėjo nesitraukti tol, kol jų sūnus nebus išvaduotas.

Kitą dieną po to, kai B.Netanyahu paskelbė apie susitarimą, jie susipakavo savo daiktus ir pirmą kartą po 16 mėnesių grįžo namo parengti šeimos rezidencijos ilgai laukto sūnaus sugrįžimui.