Kazachstane vis labiau griežtėja valstybinė žiniasklaidos kontrolė, o opoziciniai judėjimai, nepritariantys prezidentui Nursultanui Nazarbajevui, skelbiami nelegaliais.

N. Nazarbajevas Vakarų Europoje maloniai šypsosi ir, kaip ir įprasta sovietiniam nomenklatūrininkui, rusų – vienintele mokama užsienio kalba, – Prancūzijoje giriasi ekonominiais pasiekimais. Tačiau savo šalyje stipriausios Centrinės Azijos šalies prezidentas valdo kumščiu ir jis vis labiau gniaužiasi. Bet kam, kritikuojančiam prezidentą, prilipdoma ekstremisto etiketė. Opozicinės „Pirmyn!“ partijos lyderis Vladimiras Kozlovas už prezidento kritiką į belangę keliauja septyneriems su puse metų.

„Toks nuosprendis V. Kozlovui paskelbtas todėl, kad neregistruotų judėjimų „Pirmyn!“ bei Halykas Maidany ir kelių žiniasklaidos priemonių veikla buvo ekstremistinė", – aiškino Kazachstano generalinio prokuroro atstovas Nurdauletas Suindikovas.

V. Kozlovas bei iš Kazachstano pabėgęs milijardierius Muchtaras Abliazovas apkaltinti organizavus pernai gruodį vykusio naftininkų streiką, kuris vėliau peraugo į 15 žmonių gyvybes nusinešusias riaušes. Šios smarkiai pakenkė Kazachstano kaip stabilios šalies įvaizdžiui. Tad N. Nazarbajevas, iki šiol į šalį pritraukęs apie 150 milijardų dolerių užsienio investicijų, nenori šio srauto nutraukti. Juolab, kad ir šalies žmonėms stabilios pajamos regis svarbesnės už demokratines laisves. Vakarai nė vienų Kazachstane per 20 metų vykusių rinkimų nepavadino skaidriais, tačiau prezidento populiarumas tarp žmonių dėl to nemenksta.