Baltarusijos KGB vadovas Vadimas Zaicevas pateikė tris teroro akto Minsko metropolitene versijas, viena jų netiesiogiai susijusi su rinkimais.
"Šiandien turime tris versijas. Pirmoji - siekis destabilizuoti padėtį Baltarusijoje", - antradienį žurnalistams sakė V.Zaicevas.
Jis paaiškino: "Nenoriu akcentuoti, kas galėtų mėginti destabilizuoti padėtį, tačiau faktas, kad kažkam nepatinka ta tvarka, pagal kurią gyvena Baltarusijos visuomenė. Tai bandymas pasėti baimę, paniką ir nepasitenkinimą teisėtvarka, vadinasi, ir valdžia".
Antroji versija - su sprogdinimu gali būti susiję jaunieji ekstremistai. "Esama radikalių ekstremistinių jaunimo organizacijų. Dabar baigiama anarchistų baudžiamoji byla. Neatmetame, kad keršydami, pirmiausia KGB, galėjo tai padaryti", - sakė V.Zaicevas.
Ši versija netiesiogiai susijusi su praėjusiais prezidento rinkimais, nes kai kurie jaunimo organizacijų atstovai ketino dalyvauti praėjusių metų gruodžio įvykiuose, kai teisėsaugos organai jėga išvaikė masinį opozicijos mitingą.
Trečioji versija, pareiškė V.Zaicevas, - tai nesveiko žmogaus poelgis, "ne vien psichiškai, net ir asmeninių ambicijų požiūriu".
Balandžio 11 dienos vakarą Minsko metropoliteno stotyje "Oktiabrskaja" įvyko sprogimas. Naujausiais duomenimis, 12 žmonių žuvo (9 atpažinti), daugiau kaip 150 buvo sužeisti, tarp jų yra trys Rusijos piliečiai.
Dėl šio teroro akto pradėta baudžiamoji byla.
Tyrimo grupės vadovu paskirtas generalinio prokuroro pavaduotojas Andrejus Švedas. Jis antradienį žurnalistams pranešė, kad Baltarusijoje suimti keli asmenys, siejami su pirmadienio vakarą įvykdytu sprogdinimu Minsko metropoliteno stotyje. Jis patikslino, kad teroro aktą įvykdė ne mirtininkai.
Pirminiais duomenimis, sprogimo galingumas prilygo ne mažiau kaip 3 kg trotilo, sakė generalinio prokuroro pavaduotojas. "Labai didelė radijo bangomis valdomo įtaiso tikimybė. Į šį sprogdinimo įtaisą buvo pridėta įvairių žalojančių dalių - rutuliukų, strypelių, vinių", - sakė A.Švedas.
Taip pat tiriamos įvairios įvykio versijos. Anksčiau Baltarusijos VRM pranešė, kad viena iš versijų siejama su 2008 metų liepos 4 -osios naktį įvykdytu sprogdinimu Minske. Tada per Nepriklausomybės dienos minėjimą suveikė sprogstamasis įtaisas, aukų pavyko išvengti, tačiau nusikaltimas atskleistas nebuvo.
Tačiau A.Švedas nenorėjo lyginti sprogimo metropolitene su išpuoliu per 2008 metų Nepriklausomybės dienos minėjimą. "Ir tada, ir dabar - tai terorizmo apraiškos. Štai ir visas palyginimas", - sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.
Balandžio 13 dieną Minske paskelbtas gedulas.
Sprogimas Minsko metropolitene valdytas radijo bangomis
Baltarusijos valstybiniame saugumo komitete (VSK) manoma, kad pirmadienį vakare metropolitene sprogimas buvo inicijuotas, davus komandą radijo bangomis.
"Sprogstamasis įtaisas buvo valdomas per radiją. Jį įjungė vykdytojas. Pirminiu ekspertų, vertinimu, sprogstamasis įtaisas buvo sudėtinis, pagamintas su daugeliu naikinančių elementų", - sakė spaudos konferencijoje antradienį VSK pirmininkas Vadimas Zaicevas.
Jis dar pažymėjo, kad kalbėti apie metropoliteno darbuotojų ar milicijos pareigūnų aplaidumą - gal neatkreipė dėmesio į perone paliktą kokį nors krepšį - dar per anksti.
"Tai, kaip mes suprantame saugumą, lemia ir mūsų požiūrį į aplinką. Gyventi nuolatinėje baimėje labai nepatogu, tačiau saugumui tai naudinga. Jeigu mes visi būsime atidesni saugumo reikalams, galėsime geriau apsisaugoti", - pabrėžė VSK pirmininkas.
Anksčiau antradienį tyrimų grupės vadovas, Baltarusijos generalinio prokuroro padėjėjas Andrejus Švedas sakė, jog šį teroro aktą surengė ne mirtininkai.
"Labai didelė tikimybė, jog ten buvo radijo bangomis valdomas įtaisas. "Į šį sprogstamąjį įtaisą buvo pridėta įvairių žalojančių dalių - rutuliukų, strypelių, vinių", - sakė A.Švedas.
Baltarusijos opozicijai nerimą kelia tai, kaip prezidentas ir saugumo vadovai vertina sprogimą metropolitene
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pirmadienį vakare pareikalavo dieną naktį tirti teroro aktą. "Vyrai, mums mestas rimtas iššūkis, reikia adekvataus atsako, ir jis turi būti rastas", - pareiškė Baltarusijos lyderis.
Baltarusijos valstybinio saugumo komitetas (VSK) kitą dieną po sprogimo Minsko metropolitene pateikė dvi šio teroro akto versijas.
"Pirmoji versija - siekis destabilizuoti padėtį Baltarusijoje. Tai mėginimas kelti baimę, paniką, nepasitenkinimą teisėsaugos organais ir valdžia", - kalbėjo VSK vadovas Vadimas Zaicevas.
"Antroji versija - esama radikalių, ekstremistinių jaunimo organizacijų atstovų. Dabar baigiama (tirti) anarchistų byla. Mes neatmetame, kad keršijant galėjo būti surengti panašūs veiksmai", - tęsė jis.
Prezidento žodžiai suneramino opoziciją, kuri seniai skundžiasi politiniu persekiojimu, kuris sustiprėjo po gruodžio įvykių, kai valdžia šiurkščiai išvaikė demonstrantus, protestavusius prieš A.Lukašenkos perrinkimą ketvirtai kadencijai ir suėmė daug aktyvistų.
"Nepriklausomai nuo to, kas yra šio sprogimo organizatorius ir užsakovas, valdžiai kyla pagunda pasinaudoti tuo ir užveržti varžtus", - sakė agentūrai "Reuters" Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka, kuris per gruodžio demonstraciją taip pat buvo suimtas ir išleistas tik prieš kelias dienas, kai pasirašė pažadą neišvykti iš šalies.
"Matydami, kaip dabar įaudrinta yra šalis, aš bijau, kad valdžia tuo pasinaudos", sakė jis.
"UŽDARYTI SIENĄ SU RUSIJA"
Baltarusiai, laikę savo sostinę vienu saugiausių Europos miestų, yra sukrėsti. Daugelis - net opozicijos atstovai - sutinka su A.Lukašenkos versija apie užsieninį pėdsaką.
"Neatmetu galimybės, kad mums šią dovaną galėjo atvežti iš užsienio... Bet reikia pažiūrėti ir pas save. Ramiai gyventi mums neleis, aš jus apie tai perspėjau", - kalbėjo prezidentas valdininkams.
Dar visai neseniai A.Lukašenkos varžovu rinkimuose buvęs Baltarusijos liaudies fronto vicepirmininkas Grigorijus Kostujevas dabar yra tokios pačios nuomonės.
"Mano nuomone, reikia ieškoti pėdsako už Baltarusijos ribų", - sakė jis agentūrai "Reuters", pasiskundęs sienos atvirumu su Rusija, kurioje mirtininkų išpuoliai jau nebe retenybė.
"Mes visad sakėme, kad siena su Rusija neturi būti atvira. Rusijoje tai atsitinka vos ne kasdien, ir visą laiką ten buvo grėsmė, kad anksčiau ar vėliau tai persimes į Baltarusiją", - aiškino G.Kostujevas.
Baltarusių politologas Aleksandras Feduta, kuris taip pat buvo suimtas už masinius protestus, įsitikinęs, kad prievarta prieštarauja tiek valdžios, tiek ir jos oponentų interesams. Jis priminė, kad po represijų bangos praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, kuri sukėlė piktą Vakarų reakciją, oficialusis Minskas susilpnino savo spaudimą kitaminčiams: dauguma gruodį suimtų asmenų buvo paleisti, gavus iš jų pasižadėjimą neišvykti, o kaltinimai jiems žymiai sušvelninti.
"Tai nenaudinga nei valdžiai, nei opozicijai. Valdžia tik nusprendė žengti politinio kurso šalyje sušvelninimo kryptimi, o opozicija ypač suinteresuota dialogu su valdžia", - agentūrai "Reuters" sakė A.Feduta.
Naujausi komentarai