Nuo Gruzijos vienašališkai nepriklausomybę paskelbusi ir Rusijos remiama Pietų Osetija pirmadienį paskelbė, kad vyks antrasis šios Kaukazo respublikos prezidento rinkimų ratas.

Centrinės rinkimų komisijos vadovė pabrėžė, kad surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų niekam iš vienuolikos kandidatų sekmadienį nepavyko.

„Nė vienas kandidatų nesurinko 50 proc. balsų, ir vyks antrasis Pietų Osetijos prezidento rinkimų ratas“, - sakoma CRK tinklalapyje.

Į antrąjį ratą, kuris vyks lapkričio 27 dieną, pateko separatistinio regiono nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas Anatolijus Bibilovas, surinkęs 25,44 proc. balsų, ir buvusi respublikos švietimo ministrė Ala Džiojeva su 25,37 proc. balsų, sakė CRK vadovė Bela Plijeva.

Kiti devyni kandidatai į valstybės vadovo postą surinko nuo 0,2 proc. iki 9,3 proc. balsų.

Favoritu laikyto A.Bibilovo nesugebėjimas užsitikrinti triuškinamos persvaros yra itin netikėtas, žinant, kad jį palaiko Maskva ir kadenciją baigiantis Pietų Osetijos vadovas Eduardas Kokoity.

CRK taip pat pranešė, kad per lygiagrečiai vykusį referendumą dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai šalia osetinų kalbos „už“ balsavo dauguma rinkėjų - 83,99 proc.. Nepritarė šiam siūlymui - 16,1 proc. rinkėjų.

Iš viso į rinkimus ir referendumą atėjo 67,05 rinkėjų.

Pasak B.Plijevos, galutiniai pirmojo rato rezultatai bus paskelbti per penkias dienas pagal galiojančius įstatymus.

Rinkimai Pietų Osetijoje, kuri buvo tapusi Rusijos ir Gruzijos karo arena 2008 metų rugpjūtį, buvo pirmasis balsavimas po ginkluoto konflikto. Dauguma regiono gyventojų čia turi Rusijos pasus.

Tbilisis pavadino balsavimą neteisėtu ir kaltina Maskvą okupavus teritoriją, kurioje dabar dislokuojami tūkstančiai Rusijos karių.

Mažyčio kalnų regiono, turinčio maždaug 30 tūkst. gyventojų, rinkėjai renka lyderį, kuris pakeis E.Kokoity, buvusį sovietinės Gruzijos imtynių čempioną, kurio Pietų Osetijos lyderio įgaliojimų laikas eina į pabaigą.

Daug kas mano, kad E.Kokoity prarado Kremliaus pasitikėjimą dėl įtarimų, kad buvo iššvaistyti milijardai rublių, skirtų iš Rusijos iždo atkurti respublikai, kurios sostinė tebėra griuvėsiuose.

Be Rusijos, Pietų Osetijos ir kito atskilusio nuo Gruzijos, subyrėjus SSRS, regiono - Abchazijos nepriklausomybę pripažino dvi Lotynų Amerikos valstybės – Venesuela ir Nikaragva ir dvi nykštukinės Ramiojo vandenyno valstybės – Nauru ir Tuvalu.

Visi kandidatai į prezidentus reiškė simpatijas Kremliui ir kritikavo Tbilisį. Separatistinė respublika visiškai priklauso nuo šiaurinės sąjungininkės ekonominės ir karinės pagalbos.