JAV prezidentas Barackas Obama patyrė politinį pralaimėjimą dėl valstybės skolinimosi ribos didinimo, o tai gali sutrukdyti jo pastangoms atgaivinti šalies ekonomikos augimą ir būti perrinktam 2012 metais.

Šios kovos baigtis sukėlė nerimą B.Obamos liberaliųjų šalininkų stovykloje tuo metu, kai prezidentui reikalinga jų parama renkant lėšas ateinančių metų rinkimų kampanijai, taip pat padrąsino jo priešininkus respublikonus, kurie šalies vadovą privertė sutikti su didesniais biudžeto išlaidų karpymais negu jis pageidavo.

Šie debatai taip pat niekaip nepadėjo B.Obamai sumažinti didžiausią kliūtį siekiant perrinkimo - 9,2 proc. nedarbą. Iš tikrųjų jie sukėlė dar didesnę sumaištį, nes dėl šios nežinomybės susirūpinę verslininkai smarkiai sumažino investicijas ir darbo vietų kūrimą.

"Kol Vašingtonas buvo pasinėręs į šiuos debatus dėl (biudžeto) deficito, žmonės visoje šalyje klausinėja, kuo mes galėtume padėti ieškančiam darbo tėvui", - B.Obama sakė antradienį.

Dabar prezidentas veikiausiai nukreips dėmesį į priemones, turinčias padėti gaivinti ekonomiką ir apsaugoti ją nuo pakartotinės recesijos. Tarp tikėtinų sprendinių - pajamų mokesčio mažinimas ir įstrigusių prekybos sutarčių su Panama, Kolumbija ir Pietų Korėja patvirtinimas.

Šios priemonės - ir prabėgęs laikas - gali padėti atitaisyti žalą, kurią padarė ginčai dėl JAV įsiskolinimo. Iš tiesų ši nesėkmė gali pasirodyti nelabai reiškminga, kai rinkėjai imsis lyginti B.Obamą su respublikonų kandidatais į prezidentus, kuriuos daugelis analitikų laiko silpnais.

"Manau, kad jis pelno taškų, būdamas blaiviai mąstančiu vaikinu (diskusijų) kambaryje", - sako demokratų strategas Bobas Shrumas. - Manau, kad jis turi priimti laikiną nesėkmę kaip atrodantis negalėjęs valdyti viso proceso."

Atrodo, kad amerikiečiai labiau kaltina respublikonus dėl krizės, atvedusios šalį prie precedento neturinčio nemokumo slenksčio, ir tai gali būti naudinga B.Obamai. Naujienų agentūros "Reuters" užsakymu viešosios nuomonės tyrimų agentūros "Ipsos" praeitą savaitę atlikta apklausa rodo, jog 31 proc. amerikiečių kaltina respublikonus dėl finansinių debatų trikdymo, o B.Obamą kaltu laiko 21 proc. respondentų.

"Amerikiečiai didesnę kaltę dėl užsitęsusiu nesėkmių šiose derybose verčia respublikonams, todėl jiems gali tekti didžiausia našta", - teigia "Ipsos" atstovė Julia Clark.

Tačiau B.Obamai per 2012 metų rinkimų kampaniją gali pakišti koją jo spaudimas didinti mokesčius. Daug kas priklausys nuo to, ar amerikiečiai pritars populiarių, tačiau brangių socialinių programų karpymus, siekiant išsaugoti ankstesnio prezidento respublikono George'o W.Busho pastangomis įvestas mokesčių lengvatas.

Prezidentas ateinančiais mėnesiais sieks įtikinti amerikiečius, jog vyriausybei būtina surinkti daugiau mokesčių. B.Obama, matyt, tikisi, jog rinkėjai palaikys jo poziciją, kad geriau būtų padidinti mokesčius turtingesniems amerikiečiams negu griauti socialinio saugumo tinklą.

B.Obama anksčiau bergždžiai ragino nutraukti G.W.Busho laikų mokesčių lengvatų taikymą turtingiesiems, tačiau dabar prezidentas gali įgyti patogų įrankį - iš abiejų partijų narių suformuotą Kongreso komitetą, kuris iki lapkričio pabaigos turės pasiūlyti priemones JAV biudžeto deficitui sumažinti.