Portugalijos vyriausybės vadovas Jose Socratesas atsistatydino Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo dėl euro zonos skolų krizės išvakarėse, kai parlamentas atmetė jo naują griežtų taupymo priemonių planą.

Šis premjero žingsnis didina tikimybę, kad Portugalija bus priversta pasekti Graikijos bei Airijos pavyzdžiu ir prašyti tarptautinės finansinės pagalbos.

Visos penkios opozicinės partijos per trečiadienio balsavimą pasisakė prieš socialistų kabineto parengtą jau ketvirtą per vienerius metus išlaidų mažinimo planą, kuriuo siekiama apsisaugoti nuo būtinybės prašyti daugelio milijardų eurų finansinės pagalbos.

Politinė drama Portugalijoje gali sužlugdyti ketvirtadienį Briuselyje prasidedantį dviejų dienų ES viršūnių susitikimą, kuriame tikimasi galutinai susitarti dėl Bendrijos atsako į metus trunkančią euro zonos skolų krizę.

"Opozicija atėmė iš vyriausybės sąlygas vadovauti. Dėl šios priežasties aš įteikiau prezidentui savo atsistatydinimo pareiškimą", - sakė J.Socratesas po 20 minučių trukusio susitikimo su valstybės vadovu Anibalu Cavaco Silva.

"Ši krizė turės labai sunkių padarinių kalbant apie institucijų ir finansų rinkų pasitikėjimą Portugalija", - pabrėžė jis.

Dėl pastarųjų įvykių taip pat didės skolinimosi kaina Portugalijos vyriausybei, kuri su nerimu laukia birželio 15 dienos, kai baigiasi terminas išpirkti jos obligacijas, kurių vertė 9 mlrd. eurų. Tai taip pat didina tikimybę, kad Lisabona prašys tarptautinės pagalbos.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu trečiadienį smarkiai krito, rinkoms nerimaujant, kad įvykiai Portugalijoje gali sutrukdyti ES vadovams susitarti dėl ryžtingo euro zonos skolų problemų sprendimo.

"Pavojinga finansinė situacija Portugalijoje reiškia, kad politinė krizė kilo pačiu nepalankiausiu laiku", - sakė Kathleen Brooks iš Forex.com.

"Portugalija atsidurs dar arčiau būtinybės prašyti pagalbos, nors buvo visai šalia galimybės jos išvengti. Nors finansinė parama Portugalijai pati savaime neišgąsdins rinkų, ji gali sužlugdyti ES viršūnių susitikimą", - sakė finansų analitikė.

Liuksemburgo vyriausybės vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris, vadovaujantis euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei, sakė, kad tik Portugalija gali priimti sprendimą prašyti finansinės pagalbos. Tačiau, pasak jo, jei Lisabona kreipsis su tokiu prašymu, pagalba bus suteikta "griežtomis sąlygomis".

Šie J.-C.Junckerio žodžiai veikiausia reiškia, kad mainais už bet kokią finansinę paramą iš Lisabonos būtų pareikalauta imtis griežtų taupymo priemonių.

Vyriausybė tvirtino, kad naujas diržų veržimosi planas "garantuotų", jog Portugalijos valstybės biudžeto deficitas iki 2013 metų būtų sumažintas iki žemesnio nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lygio.

2009-aisiais Portugalijos biudžeto deficitas buvo rekordinis ir siekė 9,3 proc. BVP. Didesnius biudžeto deficitus euro zonoje turėjo tik Airija, Graikija ir Ispanija.

Pagrindinė opozicinė centro dešiniųjų Socialdemokratų partija (PSD) leido priimti ankstesnius tris vyriausybės taupymo priemonių planus nedalyvaudavo parlamento balsavime. Tačiau šį kartą socialdemokratai atmetė pasiūlytas priemones, tvirtindami, kad nuo jų skaudžiai nukentės labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės.

PSD lyderis Pedro Passosas Coelho pareiškė, kad dabar pirmalaikiai rinkimai tapo "neišvengiami" ir jus būtina surengti, kad nauja vyriausybė susigrąžintų rinkų pasitikėjimą.

J.Socratesas premjeru tapo 2005-aisiais, o po ketverių metų jo vadovaujami socialistai buvo perrinkti antrai kadencijai, tačiau neteko daugumos parlamente. Dabar 230 vietų parlamente socialistai turi tik 97 deputatų paramą.

Premjeras įspėjo, kad atsistatydins, jei parlamentas neparems jo vyriausybės parengtos naujos taupymo programos, ir sieks būti perrinktas, jei šaliai teks rengti pirmalaikius rinkimus.

A.Cavaco Silva penktadienį rengia susitikimą su politinių partijų atstovais. Iki šio susitikimo vyriausybė išsaugo visus savo įgaliojimus, nurodė prezidentūra.

Prezidentas gali pasiūlyti savo atstovus parlamente turinčioms partijoms suformuoti koalicinę vyriausybę arba paprašyti Socialistų partijos pasiūlytą naują kandidatą į premjero postą.

Vis dėlto labiausiai tikėtinu scenarijumi laikomas parlamento paleidimas ir pirmalaikiai rinkimai.

Prezidentui paskelbus pirmalaikius rinkimus, jie galės būti surengti ne anksčiau kaip po 55 dienų. Laikotarpiu iki rinkimų toliau dirbs socialistų vyriausybė, tačiau jos įgaliojimai bus mažesni.