Slepia krūmai
Kauno marių pakrantėje atsirado bent trys pontoninės prieplaukos, kelios jų – tarsi paslėptos nuo praeivių akių, kita įrengta ties Kauno jachtklubo teniso kortais.
Nuo jachtklubo veda vaizdingas takas Pažaislio vienuolyno link. Šiame take, vos keliasdešimt metrų nuo jachtklubo tvoros, pastatytos dvi prieplaukos. Viena didesnė, prie jos prišvartuotas kateris, tačiau galėtų tilpti dar bent viena vandens transporto priemonė. Čia pastatyta ir pavėsinė.
Visai greta – mažesnė prieplauka, greičiausiai skirta ne tokiam dideliam laiveliui. Ji labiau primena lieptelį, ant kurio galima užlipti iš kelių pusių.
Įdomu, kad šios prieplaukos įrengtos taip, tarsi būtų sąmoningai paslėptos nuo praeivių akių. Einant taku šių Kauno mariose įrengtų objektų beveik neįmanoma pastebėti, nes krantas apaugęs krūmokšniais. Šios prieplaukos matomos tik nuo Kauno jachtklubo iškyšulio arba stebint iš aukščiau.
Prie šių prieplaukų prieiti – tikras iššūkis: nors yra vienas pramintas takelis, vedantis arčiau vandens, tačiau prieplaukos yra kiek tolėliau, tad reikia kilstelėti krūmų šakas, prasibrauti pro žolynus ir šakų tankumyną. Žinoma, galima bristi ir vandeniu, nes palei krantą nėra gilu. Bet Kauno marių vanduo ilgai žydi, todėl iki prieplaukų tektų bristi per žalią dumblą.
Trečioji prieplauka stovi ties Kauno jachtklubo teniso kortais, tačiau į pačią jachtklubo teritoriją nepatenka. Prieplauka įrengta pačiose Kauno mariose, lieptelis veda į teniso kortų užnugarį. Ši prieplauka labiausiai matoma, tačiau vis tiek ne visi gali ją iš karto pastebėti, nes reikia nueiti iki jachtklubo iškyšulio pabaigos, ties marių vartais.
Ji – taip pat gan didelė, įrengta tarsi pavėsinė, apsauganti dalį prieplaukos nuo saulės spindulių. Į prieplauką veda medinis takelis su keliomis pabirusiomis lentelėmis, tačiau yra įkalti poliai, tad dalis prieplaukos – įtvirtinta.
Įdomu tai, kad visos šios Kauno marių prieplaukos turi rakinamus metalinius vartelius, tad pašaliniai negali ant jų užlipti ar švartuoti savo laivų. Susidaro įspūdis, kad tai – privatūs objektai.
Viena parduodama
Viena iš šių Kauno marių prieplaukų ieško naujojo savininko: užrašas skelbia, kad ji parduodama. „Kauno diena“ paskambino nurodytu telefono numeriu ir pasidomėjo, kokia kaina, ar prieplauka turi reikiamus dokumentus.
„Ten kokius tris kateriukus ar jachtą galima laikyti. Planuoju parduoti – apie 6 tūkst. eurų, gal ten dar kiek paderėsime. Ją man kainavo pastatyti 18 tūkst., kai man jau neleido į jachtklubą. Ten nuoseklu, su laivu 1,3 m grimzlė, tai man truputį trūkumas, aš jau nesutilpčiau. Bet ten tą gali pasiilginti giliau, yra takai, tentai, tik aš ten viską dabar išvežęs. Bet ten galima ir elektrą pasijungti, skaitiklis stovi, saugikliai, viskas yra“, – tariamam pirkėjui apie parduodamą prieplauką kalbėjo šio statinio savininkas.
Paklausus, ar yra visi dokumentai, kokie mokami mokesčiai, telefonu atsiliepęs vyras patikino, kad dokumentai yra, nuosavybė jo įmonės, o kokių nors papildomų mokesčių – nėra.
„Aš viską ant savo įmonės forminausi, visi leidimai yra. Jei laikau ten prieplauką, vadinasi, turiu visus dokumentus. Čia aš tą prieplauką už kapeikas atiduodu. Čia jachtklubas ne prie ko, viskas yra mano įmonės, išduoti iš Vilniaus dokumentai. Jei rimtai pirksi, padarysiu, kad pro jachtklubo vartus įvažiuotum, bet per daug ten niekam negali girtis“, – toliau aiškino prieplaukos savininkas.
Jis teigė, kad prieplauka gali būti transportuojama ir laikoma nebūtinai toje vietoje, kurioje stovi dabar, nes esą yra įrengti pakeliami takai.
„Man tai kas, kas paliks rankpinigius, su tuo ir pradėsiu rimčiau kalbėti, nes tų skambučių pas mane tiek, kad nespėji kelti ragelio. Galbūt geriau gyvai susitikus šnekėtis dėl šito reikalo. Jei tikrai norite pirkti, netempkite gumos“, – greičiau nupirkti prieplauką paragino jos savininkas.
Leidimai neišduoti
Pradėjus domėtis Kauno mariose atsiradusiomis prieplaukomis, paaiškėjo, kad įvairios institucijos apie tokius objektus nieko nežino, su jais prieplaukų įrengimo klausimai nederinti.
Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD), kuri rūpinasi įvairiomis prieplaukomis Nemune, turi žiemos uostą, apie prieplaukas Kauno mariose nieko nebuvo girdėjusi.
„Pontoninių prieplaukų įrengimas Kauno mariose nėra VVKD atsakomybė – tokie statiniai įrengiami gavus leidimą iš žemės ar vandens telkinio savininko (valdytojo). Kauno marių atveju šis leidimas išduodamas Kauno miesto savivaldybės, vadovaujantis jos patvirtinta tvarka. Į VVKD dėl šių prieplaukų vietos ar įrengimo derinimo nebuvo kreiptasi, todėl informacijos apie konkrečius objektus neturime“, – informavo VVKD atstovė Justina Juozaponė.
ASTD jokių prašymų dėl prieplaukų ar lieptų suderinimo nebuvo gavusi, vadinasi, tai – pažeidimas.
Kauno miesto savivaldybė kaip tik netoliese vysto Neptūno įlanką, ten stato įvairią buriavimo infrastruktūrą, prieplaukas, už laivų laikymą bus imami mokesčiai, todėl „Kauno diena“ pasiteiravo, ar miestas ką nors žino apie Kauno mariose įrengtas prieplaukas. Ar šių prieplaukų savininkai miestui moka mokesčius? Kauno miesto savivaldybė, panašu, taip pat apie šiuos vandenyje atsiradusius objektus iki tol nieko nežinojo, leidimai nebuvo išduoti, tad tik galima daryti prielaidas, kad trys prieplaukos mariose atsirado savavališkai.
„Nuo 2024 m., kai valstybinės žemės valdymo funkcijos perduotos savivaldybei, mūsų skyriaus žiniomis, nėra išduotas nė vienas sutikimas statyti laikinus nesudėtingus statinius vandens telkiniuose. Ar tokie sutikimai buvo išduoti anksčiau, informacijos neturime, Nacionalinė žemės tarnyba jokios informacijos neperdavė“, – dienraščiui komentavo Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žemaitienė.
„Mūsų vertinimu, tai ne privačios prieplaukos, o plūduriuojančios priemonės Kauno marių regioninio parko vandenyse. Rinkliava už vandens transporto priemonių švartavimą renkama tik Neptūno įlankos akvatorijoje. Kauno miesto savivaldybė visada užtikrins miestiečių patekimą prie vandens nuo Kauno miesto savivaldybės valdomų teritorijų“, – komentarą papildė biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas.
Paprašius patikslinti, ar Kauno miesto savivaldybė neprieštarauja, kad mariose būtų įrengtos prieplaukos, J. Žemaitienė papildė komentarą, iš dalies atsakomybę perleisdama Kauno marių regioninio parko specialistams.
„Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos rezervate ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonose esančiuose vandens telkiniuose leidžiama statyti ir (arba) švartuoti plūduriuojančius lieptus, plūduriuojančius tiltus, plaukiojančias prieplaukas (debarkaderius), suderinus jų projektus ir laikymo konkrečiame vandens telkinyje sąlygas su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija.
Kauno marios patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją ir turi saugomos teritorijos statusą. Tad apie tai turėtų pasisakyti Kauno marių regioninis parkas“, – nurodė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Staigmena ir parkui
Kauno marių regioninis parkas priklauso Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai (ASTD). Bet kokie darbai, vykdomi Kauno mariose, atsirandantys objektai ir kita veikla privalo būti suderinta su direkcijos specialistais. Tačiau ir jie apie atsiradusias prieplaukas sužinojo tik iš „Kauno dienos“ žurnalistų.
Iš pradžių nusiuntėme prieplaukų nuotraukas ir paprašėme pakomentuoti, ar jos čia gali būti įrengtos. Kauno marių regioninio parko atstovai nusprendė surengti prevencinį patikrinimą ir vietoje įsitikinti, kokios tai prieplaukos, kur tiksliai jos įrengtos. Vizito metu paaiškėjo, kad vaizdingoje ir saugomoje teritorijoje nė piršto negalima pajudinti be Kauno marių regioninio parko žinios, tad kaip vandenyje atsirado net kelios prieplaukos, specialistai negalėjo paaiškinti.
„ASTD jokių prašymų dėl prieplaukų ar lieptų suderinimo nebuvo gavusi, vadinasi, tai – pažeidimas. Pagal Kauno marių regioninio parko nuostatas, prieplaukas galima įrengti tik tvarkymo plane numatytose vietose, o šiose vietose tikrai nėra jokių specialių prieplaukos ženklų, kurie leistų įrengti tokius objektus. Tai akivaizdus pažeidimas“, – įvertinęs vandenyje plūduriuojančias prieplaukas, dienraščiui konstatavo Kauno marių regioninio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Tomas Vilkatis.
Kauno mariose atsiradusias prieplaukas apžiūrėjęs T. Vilkaitis pripažino, kad vieta pasirinkta, greičiausiai, neatsitiktinai ir gerai apgalvojus, nes nuo kranto ne iš karto pastebėsi objektus vandenyje.
„Einant taku tikrai prieplaukų nesimato. Matosi, kad vieta – apgalvota. Aišku, vis tiek keista, kad su niekuo nebuvo derinta, o savavališkai pastatyta. Gali būti, kad taip žmonės ieško nišų, kur galėtų laikyti savo laivus, bet nemokėti jokių mokesčių, o laivų tikrai daugėja, ne visiems užtenka vietų. Manau, kad patikrinę Kauno marių pakrantes, dar rastume ne vieną tokią prieplauką“, – kalbėjo Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas.
Pradėjo tyrimą
Kauno marių regioninio parko specialistai užfiksavo įrengtas prieplaukas, dabar visas aplinkybes aiškinsis Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), kuris, atlikęs tyrimą, informuos apie rezultatus.
„2025 m. rugpjūčio 21 d. AAD pareigūnai kartu su Kauno marių regioninio parko specialistais vykdant suplanuotą tikslinę išvyką į saugomas teritorijas užfiksavo tris prieplaukas Kauno mariose. Kauno marių parko specialistai informavo, kad šiose vietose leidimų statyti prieplaukas išdavę nebuvo, todėl prieplaukos pastatytos neteisėtai. Pradėtas tyrimas“, – dienraščiui informavo AAD atstovai.
Lieka sulaukti tyrimo rezultatų. Tada paaiškės, kam priklauso Kauno mariose pastatytos prieplaukos ir kas bus daroma toliau. Neatmestina, kad gali būti aplinkosaugininkų nurodymas prieplaukas pašalinti ir atlyginti gamtai padarytą žalą, jei tokia bus nustatyta.
Naujausi komentarai