Buvęs Bosnijos serbų pajėgų vadas Ratko Mladičius penktadienį ryžtingai atsisakė teikti kokius nors pareiškimus Jungtinių Tautų (JT) teismui Hagoje dėl "kokčių kaltinimų", esą jis vadovavo kai kuriems didžiausiems žiaurumams per 100 tūkst. žmonių gyvybių nusinešusį konfliktą.

R.Mladičius pridūrė, kad jis tik gynė "savo tautą ir šalį".

Per pirmąjį Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (ICTY) posėdį, nagrinėjant šią bylą, 16 metų nuo teisingumo slapstęsis R.Mladičius sėdėjo kabinoje, dengtoje neperšaunamu stiklu. Jis pareiškė pirmininkaujančiam olandų teisėjui, jog "sunkiai serga", tačiau pridūrė, kad detalių apie savo ligą galės pateikti tik neviešai.

Pastebimai susenusį 69 metų generolą teismo salėje stebėjo dešimtys Bosnijos karo liudininkų, diplomatų ir žurnalistų.

Iš pažiūros R.Mladičiui buvo sunku valdyti dešinę ranką. Teismo apsaugininkai prilaikė jį, kai kaltinamasis atsistojo, taip pat padėjo užsidėti ausines, kad jis galėtų klausytis sinchroninio vertimo serbų kalba.

Įžengęs į teismo salę R.Mladičius dėvėjo beisbolininko kepuraitę, o kai ją nusiėmė, pasimatė, jog jis beveik visiškai praplikęs. Jis kalbėjo lėtai ir šiek tiek veldamas žodžius.

Tačiau R.Mladičius atrodė ne mažiau pasitikintis savimi negu vadovaudamas serbų pajėgoms, kurios kaltinamos itin didelio masto žiaurumais per 1992-1995 metais vykusį Bosnijos karą.

Jis atidavė pagarbą kairiąją ranka posėdžio stebėtojams ir šiurkščiai pareiškė pirmininkaujančiam teisėjui Alphonsui Orie, jog nenori, kad teisme būtų skaitoma jo kaltinamojo akto "bent viena raidė arba sakinys".

Kai teismo pirmininkas paklausė, ar jis nori padaryti kokį nors pareiškimą, R.Mladičius atsakė nenorintis atsakinėti į "kokčius kaltinimus" ir "siaubingus žodžius".

"Aš - generolas Mladičius, ir visas pasaulis žino, kas esu", - jis paskelbė baigiantis posėdžiui, kuris truko ilgiau nei pusantros valandos.

A.Orie kitą posėdį paskyrė liepos 4 dieną. Jeigu R.Mladičius vėl atsisakys padaryti kaltės pripažinimo pareiškimą dėl 11 kaltinimų, kuriuose minimas genocidas ir nusikaltimai žmoniškumui, teisėjai jo elgesį pripažins kaltės nepripažinimu, o tada bus pradėta ruoštis procesui, kuris gali užsitęsti ne vienus metus.

Panašu, kad R.Mladičiui buvo sunku kalbėti, tačiau jo žvilgsnis atrodė toks pat plieninis kaip per Bosnijos karą. Jis atrodė aiškiai suvokiantis teismo veiksmus.

Tarp dešimčių žmonių, stebinčių teismo posėdį iš už neperšaunamo stiklo sienelės, buvo Srebrenicos žudynių aukų motinų ir našlių.

"Skerdikas! Pabaisa!" - šūktelėjo viena moteris, kai teisėjas paskelbė apie proceso pertrauką. R.Mladičius ją matė, tačiau už stiklo nieko negirdėjo.

Prie teismo pastato stovintis vienas vyras laikė baltą plakatą su užrašu raudonomis raidėmis: "Mladičius - Srebrenicos skerdikas!"

R.Mladičius pareiškė norintis sulaukti dienos, kai taps laisvu žmogumi, o nukentėjusieji nuo Bosnijos karo sakė bijantys, kad iki šio teismo proceso pabaigos jis gali neišgyventi dėl silpnos sveikatos.