Rusai ėmė santūriau vertinti Vladimirą Leniną ir nepalaiko idėjos grąžinti Sankt Peterburgui jo ankstesnį pavadinimą, rodo apklausa, atlikta prieš pasaulio proletariato vado ir bolševikų revoliucijos lyderio gimimo metines, minimas balandžio 22-ąją.

Kaip „Interfax“ sakė Levados analitinio centro sociologai, praktiškai kas trečias rusas (31 proc.) mano, kad V.Lenino po 40-50 metų niekas, išskyrus istorikus, neprisimins. Tačiau per porą pastarųjų metų taip manančiųjų sumažėjo 8-iais procentais. 1995 metais taip manė 25 proc. apklaustųjų, o 2007-aisiais - 45 procentai.

28 proc. dabar apklaustų rusų yra įsitikinę, kad po pusės amžiaus V.Leninas bus atsimenamas kaip sovietinės valstybės įkūrėjas, 17-ai proc. šitas žmogus liks vadas, kuriam buvo svarbiausi darbo žmonių interesai, o 13 proc. mano, kad jis bus laikomas didžiu mąstytoju, tiksliai numačiusiu ateitį. Tokių respondentų skaičius nuo 1995 metų praktiškai nesikeitė.

Pastebimai sumažėjo rusų (nuo 19 iki 9 proc.), manančių, kad ateityje apie Leniną kalbės kaip apie apdairų politiką, sugebėjusį primesti savo valią didžiulei šaliai.

Nuo 12 proc. 1995-aisiais iki 7 proc. sumažėjo žmonių, manančių, kad V.Leninas po 40-50 metų bus vertinamas kaip sėkmingai veikęs politinis avantiūristas, o nuo 12 proc. iki 5 proc. sumažėjo žmonių, galvojančių, kad ateityje jis bus vertinamas kaip žiaurus diktatorius, pasiryžęs paaukoti milijonų gyvybę.

Nuomonę, kad V.Leniną rusai prisimins kaip žmogų, kuris nesuprato ir nemylėjo Rusijos, išreiškė 2 proc. apklaustųjų - taip pat mažiau nei 1995 metais, kai taip galvojo 5 proc. respondentų.

Idėją grąžinti Sankt Peterburgui Leningrado vardą neigiamai įvertino daugiau kaip pusė (53 proc.) respondentų, o teigiamai - kiek mažiau nei trečdalis (30 procentų). Savo nuomonės šiuo klausimu neturėjo 17 proc. apklaustųjų.

Bolševikų partijos ideologas, vadovavęs 1917 metų Spalio revoliucijai, Rusijoje tebėra gana gerai žinomas, o visoje šalyje tebestovi beveik 17 tūkst. jo statulų.

Leninas, kurio balzamuoti palaikai tebelaikomi mauzoliejuje Maskvos Raudonojoje aikštėje, iki Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais buvo garbinamas tarsi šventasis.

Valdant komunistiniam režimui, Lenino portretai kabodavo netgi vaikų darželiuose, o vaikai mokydavosi eilėraščius apie šį lyderį.

Vėliau jiems būdavo aiškinama, kad po Lenino mirties ištyrus jo smegenis viename Maskvos institute buvo rasta neabejotinų genialumo požymių.