2013-ieji yra paskutiniai ES maisto skirstymo programos metai. Ji padeda išgyventi 18 mln. skurdžiausių europiečių. Televizijos „Euronews“ korespondentai nuvyko į Lenkiją susitikti su keliais iš jų.

Pašalpa nepriklauso

Gosia jau 11 metų gyvena Varšuvos požeminėje trasoje. Ja eina šilumos vamzdžiai, tad moteriai bent jau nešalta.

„Pas mus buvo atėję socialinės pagalbos centro darbuotojai kartu su direktoriumi, – prisiminė ji. – Paklausiau, ar galėčiau gauti kokią nors pašalpą, o jie atsake: „Ne. Jums nieko nepriklauso!“ Nes aš išgėrinėju. Taigi padėti man nereikia.“

Tie, kuriems po žeme vietos neatsirado, stato improvizuotus namelius miesto pakraštyje. Tokiame namelyje gyvena Monika. Moteris yra invalidė, jai amputavo koją. Būdama neįgali, ji negali susirasti darbo. Invalidumo pensijos Monikai irgi nemoka. Vyras, su kuriuo ji gyvena, verčiasi atsitiktiniais darbais – valymu, smulkiais remontais. Per mėnesį jis uždirba ne daugiau 1500 zlotų (1260 litų) – maždaug toks Lenkijoje yra minimalus mėnesinis atlyginimas.

„Darome viską, kad ištrūktumėme iš šitos padėties, bet mūsų pajamų nepakanka“, – atsiduso Monika.

Skurde gyvena 2 mln. žmonių

Oficialiais duomenimis, šiandien Lenkijoje pastovaus stogo virš galvos neturi nuo 80 tūkst. iki 130 tūkst. žmonių.

Policijos pareigūnė Agnieszka, patruliuojanti probleminiuose rajonuose, sako vis dažniau sutinkanti benamius.

„Bet skurdas paliečia ne tik tuos, kas gyvena kanalizacijoje arba palapinėse, – aiškino ji. – Skurdžių žmonių pakanka ir įprastuose namuose. Šiandieninė padėtis šalyje sudėtinga visiems, žmonės nesuduria galo su galu, negali išgyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo. Tokia yra realybė daugeliui lenkų.“

Nors Lenkija yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kur ekonomika auga, 2 mln. lenkų gyvena žemiau skurdo ribos. Tai sudaro maždaug 7 proc. visų šalies gyventojų.

Eilės prie nemokamų pietų

Dėl to nesibaigia eilės prie nemokamų pietų, kuriuos ruošia ir dalina humanitarinės ir religinės organizacijos. „Caritas“ centras Varšuvoje maistą gauną pagal ES Maisto labiausiai nepasiturintiems asmenims programą PEAD.

„Ši programa leidžia mums kasdien pamaitinti karštais pietumis 800 žmonių. Jeigu pinigų nebus skiriama, turėsime uždaryti valgyklą“, – sakė „Caritas“ centro vadovė Izabella Choma.

Tokiu atveju nukentėtų ne tik benamiai. Anna Slawinska dirba valgykloje už 1250 zlotų (1 tūkst. litų) per mėnesį.

„Mes ne gyvename, o išgyvename. Mano vyras prarado darbą, turime du vaikus, gyventi nepaprastai sunku. Šiame centre nemokamai gaunu produktų, drabužių, o per šventes – ir saldumynų vaikams. Štai taip ir išsiverčiame“, – pasakojo A.Slawinska.

Biudžetas mažės 40 proc.

90 proc. produktų, kurie nemokamai dalinami Lenkijoje, tiekiama iš PEAD fondų. Ši programa buvo pradėta 1987 m., jos fondas – 500 mln. eurų per metus. Programos idėja buvo perduoti žemės ūkio produkcijos perteklių skurdžiausiems gyventojams.

Bet programa, tokia, kokia ji yra dabar, ilgai negyvuos. Europos teisingumo teismas patenkino Vokietijos skundą ir anuliavo PEAD finansavimą. Europos Komisija pasiūlė vietoje PEAD sukurti fondą, kurį turėtų pildyti visi mokūs ES nariai. Šią schemą buvo ketinama pradėti 2014 m., bet garantijų nėra. Vokietija, Nyderlandai, Švedija, Austrija, Danija, Didžioji Britanija ir Čekija mano, kad paramos skurdiems gyventojams problema turėtų spręsti pačios valstybės.

Bet PEAD koordinatorius Lenkijoje Lukaszas Beieris teigia, kad nauja programa nepatenkins augančių poreikių.

„ES iniciatyva numato labai ribotą biudžetą, ji atplėšta nuo realybės ir neatsižvelgia į tai, ką trimituoja ekonominiai rodikliai: skurde gyvenančių žmonių vis daugėja! O biudžetas mažinamas 40 proc. ES turėtų rodyti solidarumą su skurdesnėmis valstybėmis narėmis, kurių nacionaliniai biudžetai negali skirti pagalbos skurstantiems. Pavyzdžiui, Lenkijoje tai yra neįmanoma“, – aiškino L.Beieris.

Iš 18 mln. žmonių, kurie gauna paramą iš PEAD fondų, 1,5 mln. yra Lenkijos gyventojai. Jeigu programa bus nutraukta be adekvataus pratęsimo, daugelio jų padėtis taps katastrofiška. Tuo tarpu Lenkijos paramos organizacijos skambina pavojaus varpais: dėl krizės Europoje vis sunkiau surinkti maisto likučius ir perduoti juos skurstantiems.