Pasaulio žiniasklaida antradienį spėlioja dėl to, ar kitas popiežius gali būti iš besivystančiojo pasaulio, ir įvairiai komentuoja Benedikto XVI popiežiavimą po jo netikėto paskelbimo apie atsistatydinimą.

85 metų Benediktas XVI pirmadienį paskelbė, kad šio mėnesio pabaigoje dėl silpnos sveikatos atsistatydins, ir tapo pirmuoju per 700 metų savo laisva valia atsistatydinusiu Katalikų Bažnyčios lyderiu.

Populiariausias Argentinos laikraštis „Clarin“ savo interneto svetainėje paskelbė antraštę, kuria klausia, ar kitas popiežius galėtų būti iš Amerikos žemynų, Azijos ar Afrikos. Iki šiol šimtmečius popiežiai būdavo iš Europos.

„Po praktiškai beprecedenčio Bažnyčios galvos sprendimo atsistatydinti, didėja galimybė, kad kitą kartą renkant popiežių giliai įsišaknijusios tradicijos ir kriterijai gali pasikeisti ir kad gali būti netikėtumų“, - sakoma pranešime.

„Clarin“ rašo, kad tai ne vien geografijos klausimas - kad tai siekia kur kas giliau.

Europoje stebimas rimtas katalikybės nykimas, bet ji užtikrintai plečiasi Afrikoje ir Azijoje. Tuo tarpu Lotynų Amerikoje - nepaisant to, kad tvirtas tikėjimo laikymasis yra fragmentiškas, - gyvena 40 proc. pasaulio katalikų, pažymi laikraštis.

Filipinuose, kurie yra Katalikų Bažnyčios bastionas Azijoje, popiežiaus sprendimas dominuoja pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, o daugumoje interneto naujienų svetainių didžiausias dėmesys skiriamas tam, ar jį galėtų pakeisti filipiniečių kardinolas Luisas Antonio Tagle (Luisas Antonijus Taglė).

„Jis turi retą progą, kaip ir kiti 116, rinkti 1,2 mlrd. pasaulio katalikų lyderį. Ir kas žino? Jis pats gali tapti popiežiaus Benedikto XVI įpėdiniu“, - rašė naujienų portalas „Rappler“.

Popiežiaus atsistatydinimo tema pateko ir į daugumos britų laikraščių pirmuosius puslapius. Britų spauda daugiausia giria Benedikto XVI asmenines savybes, tačiau taip pat raginą būsimąjį popiežių - ar jis būtų iš Europos, Azijos, Afrikos ar Amerikos žemynų - inicijuoti reformas.

„The Guardian“ redaktoriaus skiltyje rašo, kad Benedikto XVI popiežiavimas „teologiškai, politiškai ir organizacine prasme buvo Jono Pauliaus II popiežiavimo tąsa, su visais to trūkumais ir privalumais“.

Laikraštis pateikia blaivią ateities prognozę ir rašo, kad „negalima identifikuoti nė vieno liberalaus kandidato“ į Benedikto XVI vietą.

„The Times“ savo redaktoriaus skiltyje popiežiaus atsistatydinimą vadina „kilniu ir nesavanaudišku sprendimu“, bet sako, kad jo įpėdinis turėtų bandyti paversti Katalikų Bažnyčią „labiau kolegialia verslove“.

„The Independent“ didžiausią dėmesį skiria ateičiai ir skelbia antraštę „Laisva vieta: ieškomas naujas lyderis 1,2 mlrd. katalikų“.

Laikraštis priduria, kad Benedikto XVI pareiškimas „įgramzdina jo Bažnyčią į sąmyšį“.

Prancūzijoje katalikiškas dienraštis „La Croix“ giria Benediktą XVI už priimtą sunkų sprendimą ir rašo: „Tai tikėjimo žmogus, kuris nusprendė atsistatydinti pajutęs, jog Bažnyčios labui atidavė viską, ką galėjo“.

Konservatyvus prancūzų laikraštis „Le Figaro“ išleido specialų numerį, kuriame sveikina Benedikto XVI „nuolankumą“ ir rašo, jog jis „jautė, kad dabartinės Bažnyčios iššūkiai viršija jo galias“.

Popiežiaus atsistatydinimo tema į pirmuosius laikraščių puslapius pateko ir Australijoje, kur Rupertui Murdochui (Rupertui Merdokui) priklausantis nacionalinis dienraštis „The Australian“ išspausdino antraštę: „Popiežius Benediktas pasiduoda: per senas, per silpnas vadovauti milijardui žmonių“.

Laikraščio užsienio naujienų redaktorius nuomonių skiltyje rašo, kad Benediktas XVI buvo „geras žmogus, bet prastas popiežius“.

„Benediktui visuomet būtų buvę sunku sekti pėdomis Jono Pauliaus II - charizmatiškiausio ir galbūt įtakingiausio XX amžiaus popiežiaus, - rašo Gregas Sheridanas. - Tačiau jis nuvylė net savo artimiausius šalininkus“.