Tolimas, niekaip nesibaigiantis karas Afganistane turi labai mažai šalininkų Europos šalyse, kurių vyriausybės spaudžiamos grąžinti namo dalį iš maždaug 30 tūkst. karių, tebesikaunančių ten praėjus dešimtmečiui po JAV vadovaujamos invazijos pradžios.

Europos gyventojai, kurių kasdieniam gyvenimui tiesioginį pavojų kelia didžiulė valstybių skolų krizė, labiau susirūpinę ne toli vykstančiu karu Afganistane, o galimu naujos recesijos poveikiu savo kišenėms.

Be to, NATO bombardavimo kampanija Libijoje, kuri vyksta arčiau Europos krantų ir yra vadovaujama Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos, išstūmė mūšius Afganistane iš pirmųjų puslapių.

„Juo mažiau apie šį karą rašoma laikraščiuose, juo mažiau žmonių jį palaiko. Tiesiog ko nematai, apie tai ir negalvoji“, - sakė sužeistiems britų kariams lėšas renkančios labdaros organizacijos „Help for Heroes“ įkūrėjas Brynas Parry.

Spalio 7 dieną, kai karui su Afganistano Talibanu ir tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ sukaks dešimt metų - daugiau, nei vyko abu pasauliniai karai - Europoje neplanuojama jokių didelių demonstracijų, susijusių su šia sukaktimi.

„Jis niekada nebuvo pritraukęs daug dėmesio - netgi pradžioje. Šiandien (susidomėjimas) beveik nulinis, - sakė strateginių studijų centro “Carnegie Europe„ direktorius Janas Techau sakė naujienų agentūrai AFP. - Žmonėms jis nepatinka, tačiau iš tikrųjų jie apie jį daug negalvoja.“

Tačiau paprašius išsakyti savo nuomonę, daugelis europiečių sako nesantys patenkinti karu, kuriame, nepriklausomo tinklalapio icasualties.org duomenimis, žuvo apie 750 karių iš Europos. Dauguma taip pat pesimistiškai vertina šio karo baigtį.

Apklausa, kurią atliko Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondas, rodo, jog tik 28 proc. europiečių optimistiškai vertina galimybes stabilizuoti Afganistaną, o du trečdaliai respondentų sakė norintys, kad jų vyriausybės sumažintų kontingentus arba visai juos išvestų.

Tik 3 proc. respondentų mano, kad į Afganistaną reikia siųsti daugiau karių.

„Europoje vyrauja nuovargio pojūtis“, - sako Prancūzijos tarptautinių santykių instituto tyrėjas Etienne'as de Durant’as. Pasak jo, vyriausybės nesugebėjo išaiškinti rinkėjams, kokia yra Afganistano karo prasmė.

Kilus ginčams dėl kampanijos Afganistane, pernai vasarį žlugo Nyderlandų vyriausybė, o naujasis premjeras nusprendė atšaukti karius iš kovinių veiksmų ir pakeisti juos kariniais instruktoriais.

Kiti NATO sąjungininkai, įskaitant Londoną, Paryžių ir Berlyną, taip pat ruošiasi išvesti savo kontingentus. Iš 130 tūkst. Afganistane esančių užsieniečių karių europiečių yra apie 30 tūkst., o daugumą sudaro amerikiečiai.

Didžioji Britanija planuoja iki ateinančių metų pabaigos išvesti 500 iš 9 500 karių. Prancūzija, pasiuntusi į Afganistaną 4 000 karių,  ateinančiais metais išves tūkstantį. Tuo tarpu Vokietija, dislokavusi šioje šalyje 5 000 karių, savo kontingento išvedimo tvarkaraščio dar neatskleidė.

Europa savo veiksmus derina su JAV, o Aljansas planuoja atsakomybę už saugumą Afganistane visiškai perduoti vietos pajėgoms ir išvesti savo karius iki 2014 metų.

Nors vyksta atsakomybės perdavimo procesas, politikai vengia aptarinėti šį karą per svarbiausius debatus, nes „tai neprideda rinkėjų balsų“, teigia R.Techau, anksčiau dirbęs Vokietijos gynybos ministerijoje.

„Politikai stengiasi jo neafišuoti, o gyventojai jam niekada neteikė didelės svarbos“, - pridūrė R.Techau ir pažymėjo, kad prieš rinkimus Vokietijoje 2009 metais tik 3 proc. rinkėjų manė, jog Afganistano problema yra svarbi.

Žiniasklaidos dėmesys taip pat nukrypo į kitus konfliktus, nors praeitą mėnesį įvykdytas Talibano puolimas prieš NATO būstinę ir JAV ambasadą Kabule bei buvusio Afganistano prezidento Burhanuddino Rabbani nužudymas buvo patekę į pirmuosius puslapius.

B.Parry sakė esantis susirūpinęs dėl susidomėjimo stokos, nes kariai tebežūva šiame kare. Britanija neteko iš viso 382 karių ir šiuo atžvilgiu yra antroji po Jungtinių Valstijų, kurios per dešimtmetį neteko 1 800 karių.

„Žmonės turi atminti, kad kai mes pagaliau sulauksime taikos, žmonės, kurie buvo sužeisti, niekada neturės ramybės - jie toliau kovos su savo sužalojimais, - pažymėjo B.Parry. - Ilgalaikiai karo padariniai nesiliauja, kai baigiasi šaudymas.“