Angliakalbių žurnalistų tarpe galima išgirsti tokią frazę „If it bleeds, it leads“.

Visa tai reikėtų suprasti taip: kruvini įvykiai visąlaik būna pirmi. Tad logiška būtų manyti, jog tipinė kokio nors laikraščio antraštė privalo turėtų, pavyzdžiui, žodį „karas“, „žmogžudystė“, „laidotuvės“, „vėžys“, nei tokius pozityvius, kaip „meilė“, „taika“ ir panašiai.

Netgi tame pačiam mikrotinklaraščių tinkle Twitter, kaip rodo Vermonto universiteto (JAV)  praeitais metais atliktas tyrimas, anglakalbio pasaulio nuotaika per paskutinius porą metų nukrito.

Ir štai dabar ta pati tyrėjų grupė pristatė naujus duomenis. Jie rodo, jog anglų kalboje glūdi galingas pozityvo užtaisas, nežiūrint į tai, jog jos „nešėjai“ kol kas nusiteikę negatyviai, praneša portalas Medical Xpress.

Mokslininkai atliko gigantišką darbą – atsižvelgė į milijardus žodžių, publikuotų leidinyje NYTimes per paskutinius 20 metų, o taip pat knygas, kurios suskaitmenintos projekto Google Books (anksčiausiai išleistos knygos data – 1520-ieji), papildomai ir Twitter. Viso to „padažu“ tapo pusės amžiaus laikotarpio populiariųjų dainų tekstai.

Šaltiniai keturi – tačiau rezultatas identiškas: žodžiai su teigiamomis konotacijomis pasitaiko dažniau. Juo labiau, tokių yra daugiau tarp penkių tūkstančių dažniausiai, o kartu – ir tarp mažiausiai vartojamų žodžių.

Mokslininkai mano, jog fenomeną atspėti gana lengva. Priešingai nei sako klasikinės ekonomikos teorijos, kuri žmones vaizduoja kaip egoistus, užsiėmusius savų poreikių tenkinimu, eilė paskutinių sociologinių ir neurologinių tyrimu parodė, jog mes orientuojamės į bendravimą ir teigiamos patirties perdavimą. Dabar liūdna? Ne bėda, viskas bus gerai!

Abiejų tyrimų (ankstesnis ir dabartinis) baze tapo kompanijos Amazon online tarnyba Mechanical Turk. Mokslininkai paprašė internautų pagal dešimties balų skalę įvertinti 10 222 žodžių „emocinę temperatūrą“. Pavyzdžiui, „juokas“ įvertintas 8,5 balo, „valgis“ – 7,44, „sunkvežimis“ – 5,48, „godumas“ – 3,06, „teroristas“ – 1,3.

Reikia paminėti ir tuos žodžius, kurie nusipelnė visiškai priešingų įvertinimų: nėštumas, alkoholis, tabakas, religija, kapitalizmas, socializmas, seksas, santuoka, greitas maistas, klimatas, Beatles, iPhone, zombis ir daugžodžiavimas.

Dabar belieka palinkėti mūsų lituanistams imtis panašaus tyrimo, kad galėtume sužinoti, kokį emocinį „užtaisą“ savyje slepia lietuvių kalba.