"Vieningosios Rusijos" deputatai pasiūlė pasunkinti persekiojimą už ekonominius nusikaltimus taikant tuos Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos dažniausiai teisiami valdžiai nepageidaujami verslininkai.

Tačiau kritikai sako, jog pasiūlytų priemonių nepakanka, kad nebebūtų užsakytų bylų.

Trečiadienį į Valstybės Dūmą, kur valdžios partija turi daugumą, buvo pateiktas įstatymo projektas, siūlantis uždrausti kelti baudžiamąsias bylas už sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą ir turtinės žalos padarymą apgaule (159,160 ir 165 str.) be nukentėjusiojo pareiškimo.

Iš paaiškinamojo rašto matyti, kad, VRM duomenimis, 2010 metais beveik visos bylos dėl sukčiavimo ir iššvaistymo, tai yra daugiau nei 97 proc., buvo iškeliamos be numanomų aukų reikalavimų.

Vienas dokumento advokatų Andrejus Nazarovas agentūrai"Reuters" sakė, kad siūlomas draudimas taikomas tik minėtų straipsnių pirmosioms dviem dalims.

"Tai leidžia nekelti bylų tais atvejais, kai žala nėra didesnė nei 250 tūkst. rub., smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jeigu būtų buvę nurodytos didesnės sumos ir ten įtrauktos 3 ir 4 dalys, mes būtume sudarę galimybę tikriems sukčiams išvengti atsakomybės", - pažymėjo jis.

Rusijos valdžia neretai susilaukia priekaištų, kad nelojalių verslininkų persekiojimai yra užsakyti. Visi trys straipsniai, beje, buvo taikomi kaltinime, pagal kurį nuteisti Michailas Chodorkovskis ir Platonas Lebedevas, kurie, kaip ir teisių gynėjai, mano, kad "Jukos" byla yra politinė.

"Turint omenyje mūsų bylą, tai ten nebuvo nukentėjusiųjų pareiškimo, - sako advokatė Jelena Lipcer, ginanti P.Lebedevą. - Ir dažnai būna tokių atvejų".

Tačiau net jeigu pataisa bus priimta, bylas stambiems verslininkams, kaip ir iki šiol, bus galima kelti nedalyvaujant nukentėjusiesiems.

Organizacijos "Verslas-solidarumas" pirmininkė Jana Jakovleva primena, kad daugiausiai kovai su verslininkais naudojama baudžiamojo kodekso 159 str. 4 dalis, kur kalbama apie sukčiavimą asmenų organizuota grupe itin stambiu mastu.

J.Jakovleva, verslininkė, kuri daugiau nei pusę metų praleido už tardymo izoliatoriaus grotų, mano, kad šis straipsnis naudingas milicijai, kurios lobizmas galėjo sutrukdyti siūlyti kardinalesnę pataisą.

"Daugelyje sukurptų verslininkams bylų nėra pareiškėjų, nėra nukentėjusiųjų ir nėra žalos niekam. "Jie (įstatymo projekto autoriai) nusprendė veikti, bet dalinai", - sakė ji.

Pasak A.Nazarovo, tikslas buvo tik užkirsti kelią smulkių verslininkų persekiojimui, nors ateityje įstatymo veikimą numatoma plėsti didinant žalos ribas.