Statybų karštymečiu Lietuva garsėjo statybininkų eksportu, tačiau architektai nesekė jiems pavymui. Vos vienas kitas projektuotojas įstengė atrasti nišą užsienyje.

Rusija, Baltarusija, Ukraina - šios šalys dažniausiai minimos teiraujantis, kur svetur projektuoja Lietuvos architektai. Šios profesijos atstovai pripažįsta, kad daugelis nenori reklamuotis, jog dirba Rytų rinkoje. Jei žinomas architektas projektuoja rūmus kokiam nors Rusijos turtuoliui, apie tai gali nežinoti net ir kolegos. Vakariečiams įsiūlyti savo paslaugas trukdo ne tik konkurencija, bet ir šias rinkas sauganti teisinė bazė.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Gintautauto Blažiūno teigimu, projektuojant kitoje valstybėje - sava specifika. Antai Lietuvoje užsieniečiai turi dirbti su vietiniais architektais, nes dokumentus turi pateikti valstybine kalba, išmanyti statybos reikalavimus.

„Kita vertus, mes užsieniečius įsileidžiame per lengvai, tokiomis pat sąlygomis važiuoti dirbti į užsienį mūsų architektai negali. Norint gauti architekto licenciją Vakarų Europoje, reikia išlaikyti įvairius egzaminus. Pas mus vakariečiams egzaminų laikyti nereikia, Aplinkos ministerija automatiškai pripažįsta jų turimas licencijas“, - teigė G.Blažiūnas.

Pasak jo, Vokietijoje reikalaujama, kad architektas mokėtų vokiečių kalbą, išmanytų šalies įstatymus, įeiti į jų rinką nėra paprasta. Nebent galima teikti architektūrinius pasiūlymus, kai skelbiami tarptautiniai konkursai. Laimėjus konkursą, tolesnį darbą atlieka vietinės įmonės.

Kauniečiai architektai Edita ir Liudas Kubiliai iš peties darbuojasi kaimyninėje Rusijoje, Kaliningrado srityje.

"Ar jauniems architektams Lietuvoje kas nors patikėtų projektuoti banką?" - E.Kubilienė pateikė pavyzdį, kuo paviliojo darbas Rusijoje.

Plačiau apie architektus, kuriančius užsienyje, skaitykite pirmadienio dienraštyje.