Lenkiu galvą prieš kiekvieną, įkūrusį bent vieną darbo vietą, ypač neįgaliesiems. Tačiau šiuo metu Seime svarstomi keli projektai, kuriais norima diferencijuoti neįgaliųjų socialinėms įmonėms skiriamą paramą, nes vis daugiau pasitaiko piktnaudžiavimo parama atvejų. Vienur neįgalieji yra tik popieriuje įdarbinti kelioms valandoms, kitur įmonės gauna išmokas darbo vietoms neįgaliesiems pritaikyti, tačiau neįgaliųjų neįdarbina.

Šiandienė socialinių neįgaliųjų įmonių situacija primena istorijas, kai prisidengdama neįgaliaisiais ne viena bendrovė prieš dešimtmetį susigrąžino PVM, kol ši spraga, valstybei praradus daugiau nei 100 mln. litų, 2002-aisiais buvo panaikinta.

Apmaudu, kad šiandien socialinių ir neįgaliųjų įmonių statusą turi labai įvairios įmonės: ir tos, kuriose neįgalieji formaliai įdarbinti tam, kad įmonė gautų lengvatas, ir tos, kuriose dirbantys neįgalieji pina krepšius, siuva, teikia valymo ar kitas paslaugas. Daug kas ypač giria regos negalią turinčių reabilitologų ir masažuotojų darbą.

Seimas svarsto, kokie kriterijai leistų nustatyti, kurios įmonės yra tikros, o kurios tik naudojasi atsiradusiomis spragomis. Iki šiol tikrintojai neįgaliųjų įmones aplenkia, nes popieriniai darbuotojų sąrašai formaliai paprastai yra tvarkingi.

Itin nustebau neįgaliųjų socialines įmones pamačiusi tarp partijų rėmėjų. Štai, bendrovė "Svertas" yra parėmusi Liberalų sąjūdį, o neįgaliųjų įmonė "Lyderio akademija" 20 tūkst. litų parėmė Tėvynės sąjungą. Ar verta paskui stebėtis, kad "Lyderio grupė" per 2010 m. su valstybinėmis institucijomis, pasinaudodama lengvatomis, pasirašė daugiau nei 4 mln. litų vertės sutarčių, o "Svertas" – beveik 1 mln. litų vertės?