Mažiausią kainą siūliusią ir konkursus renovuoti valstybines įstaigas sėkmingai laimėdavusią statybų bendrovę „Steiga“ pasivijo šimtatūkstantinių skolų neatgaunantys ir bankroto reikalaujantys kreditoriai.

Kreditoriai reikalauja bankroto

Nuo išdraskyto daugiabučio gyventojų ir  nebaigtos renovuoti mokyklos vadovų pasprukusiai Panevėžio statybų bendrovei „Steiga“ ant kulnų jau lipa gražiuoju atgauti skolas vilčių nebeturintys kreditoriai. Panevėžio apygardos teisme jau guli dviejų bendrovių prašymai buvusio miesto Tarybos nario, liberalcentristo Stanislovo Latvėno įmonei „Steiga“ iškelti bankroto bylą.

Į šimtatūkstantines skolas įklimpusi įmonė suskubo aplenkti kreditorius ir tam pačiam teismui įteikė prašymą leisti restruktūrizuotis. Ar užsakovus ir kreditorius už nosies ilgai vedžiojančiai statybų bendrovei bus suteiktas paskutinis šansas, ar „Steiga“ teks trauktis iš verslo žemėlapio, teismas spręs jau kitą savaitę.

„Steigai“ iškelti bankroto bylą prašančios bendrovės „Vilpros“ direktorius Donatas Garliauskas abejoja, ar neskųstų, jei teismas nuspręstų pasigailėti „Steigos“ ir vietoj bankroto paskelbtų įmonei restruktūrizaciją.

„Kai skolininkas žmogiškai bendrauja, galima kalbėtis ir apie restruktūrizaciją, kaip įmonei palankiau. Bet kai piktybiškai su mumis elgiasi, norime bankroto“, – teigė direktorius.

Pasak jo, „Vilpra“ keliasdešimt tūkstančių litų už parduotas santechnikos prekes iš „Steigos“ nesėkmingai bando atgauti nuo gegužės. Į kreditorės siunčiamus oficialius raginimus susimokėti skolininkė atsakydavusi pažadais.

„Steiga“ vis vilkino, vežiojo už nosies žadėdama susimokėti. Labai daug mūsų prekių įmonė panaudojo daugiabučio Statybininkų gatvėje renovacijai. Teisinosi, kad pinigus investavusi į statybas, o užsakovai neatsiskaito už darbus“, – pamena D.Garliauskas.

Pašlavinėję stogą dingsta

Piktybiniu vengimu atsiskaityti „Steigą“ kaltina bei taip pat jos bankroto laukia ir plastikinių langų bei durų gamintojas „Aulaukis“. Apygardos teismui pateiktame ieškinyje įmonė nurodo iš statybininkų neatgaunanti 151 tūkst. litų už atliktus namo renovacijos darbus.

„Steigą“ koneveikia ir Panevėžio savivaldybės Socialinių paslaugų centras. Konkursą  laimėję statybininkai pasižadėjo už maždaug 900 tūkst. litų centrą renovuoti iki gruodžio 31-osios. Pasak įstaigos vadovo Valdemaro Misevičiaus, nuo rugpjūčio „Steiga“ tepadirbo už 40 tūkst. litų.

Direktorius tvirtina ne kartą raginęs statybininkus paskubėti, bet iš S.Latvėno tesulaukdavęs pažadų jau kitą savaitę rimtai kibti į darbą.

Išgriovę įstaigos vidaus pertvaras, nuplėšę stogo dangą statybininkai jau kuris laikas akių neberodo.

„Steiga“ mus vis viliojo žadėdama, kad ryt, poryt ar po savaitės darbai pajudės iš vietos. Pakalba, kitą dieną atvažiuoja porą statybininkų, kažką pašlavinėja ant nuplėšto stogo, pasidžiaugiam, kad va, pagaliau dirbti pradės, bet – ir vėl tyla“, – pasakojo V.Misevičius.

Reikalaus netesybų

Konkursus laiminti, bet įsipareigojimų vykdyti nesugebanti „Steiga“ Socialinių paslaugų centrą varo į kampą. Už Europos Sąjungos pinigus finansuojamas projektas turėjo būti baigtas iki vasario pabaigos – nuo kovo 1-osios centras jau turėtų teikti naujas paslaugas. Tačiau, pasak direktoriaus, dėl statybininkų užvilkintų darbų gresia nesuspėti iki nurodyto termino. V.Misevičius viliasi, kad paramos davėjus pavyks įtikinti dėl to nenutraukti finansavimo.

Keturis mėnesius dar bandęs gražiuoju susikalbėti su statybininkais, Socialinių paslaugų centras „Steigai“ skelbia ultimatumą. Pasak direktoriaus, jei šią savaitę statybininkai nepradės dengti nuplėšto stogo, su įmone sutartis bus nutraukta.

Tokiu atveju ir taip jau į skolas įklimpusiai „Steigai“ prisidėtų dar viena skola. V.Misevičiaus teigimu, sutartyje su statybų bendrove numatyta, jog neįvykdžiusi įsipareigojimų „Steiga“ užsakovui privalėtų sumokėti maždaug 70 tūkst. litų netesybų.

Dėl padėties, į kokią pateko Socialinių paslaugų centras, jo direktorius kaltina įstatymais įteisintą viešųjų pirkimų konkursų organizavimo tvarką, pagal kurią užsakymus dažniausiai gauna mažiausią kainą pasiūliusios įmonės.

„Pasirinkome pigiausias paslaugas siūliusią bendrovę – įklimpome. Būtume pasirinkę kitą, brangesnę, dabar turbūt turėčiau aiškintis teisėsaugos institucijoms“, – svarsto V.Misevičius.

Statybininkai pridergė net kriaukles

Sutarties su „Steiga“ nutraukimo sąlygas derina ir Biržų rajono savivaldybė, panevėžiečių statybų bendrovei patikėjusi „Aušros“ vidurinės mokyklos renovaciją.

„Mūsų rangovas nepajėgus vykdyti renovacijos darbų – neturi nei darbuotojų, nei finansinių išteklių“, – teigė Biržų savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė.

Nusiaubtą mokyklą palikusi „Steiga“ dėl sustojusių darbų Savivaldybei teisinosi įmonės reorganizacija, nors Apygardos teismas dar tik spręs, ar tenkinti tokį įmonės prašymą.

„Aušros“ mokyklos bendruomenė neslepia esanti pakraupusi panevėžiečiais statybininkais. „Steiga“ iš švietimo įstaigos išsinešdino palikusi ne tik statybinį chaosą, kalnus šiukšlių, bet ir dvokiančias pridergtas kriaukles. Taip primityviai statybininkai esą atkeršijo už darbą jiems nesumokėjusiam „Steigos“ vadovui S.Latvėnui.

Mokykla statybų aikštelę primena nuo mokslo metų pradžios. Kadangi žadėta išdažyti kabinetus, išnešti baldai, imtos skusti sienos, pamokas vedamos ne mokykloje, o bendrabutyje. Kad statybininkams neberodant akių mokykla nepanėšėtų į statybų aikštelę, visą praėjusią savaitę ir net savaitgalį bendruomenė kuopė klases ir koridorius.

Darbininkus parūpino birža

Mokyklos direktorės pavaduotojas Vytautas Dagys pamena, kad raginamos greičiau dirbti „Steigos“ vadovas S.Latvėnas sugalvodavo pačių įvairiausių pasiteisinimų.

„Tai jiems statybinių medžiagų neatveždavo, tai kažkas pinigų nesumokėjo. Sugebėjo tik plastikinius langus sudėti, daugiau nė vieno darbo nepadarė iki galo“, – teigė V.Dagys.

Anot pavaduotojo, „Steiga“ turėjo problemų su darbuotojais. Dar rugpjūtį mokykloje triūsė statybininkai iš Panevėžio, tačiau įmonei su jais neatsiskaičius į mokyklą įsikraustė Darbo biržos atsiųsti darbininkai. Pasak V.Dagio, ir šie skundęsi, kad įmonė nemokanti atlyginimo.

„Kiek žinau, „Steigai“ areštavo sąskaitas, todėl su žmonėmis nebegalėjo atsiskaityti ir stojo darbai“, – pasakojo pavaduotojas.

Daugiabutį paliko išdraskytą

„Steigą“ tik bloguoju tegali minėti ir Panevėžyje išdraskyto Statybininkų g. 3-iojo daugiabučio gyventojai. Vasarį pradėtas renovuoti 119-os butų namas vis dar pusiau skustas, pusiau luptas: išdraskytos balkonų sienos, nuimti šiferio lakštai, dalis namo padengta spalvotomis plokštėmis, dalis – tik šiltinimo medžiaga, nors paskutiniai trys statybininkai iš statybų aikštelės dingo dar rugsėjį.

Neapsikentusi „Steigos“ gumos tempimo, namo bendrija su statybų bendrove nutraukė sutartį ir paskelbė naują konkursą užbaigti renovuoti daugiabutį.

„Atsisakėm „Steigos“ paslaugų, nes negalime  laukti, kol susimylės dirbti. Tai ji plokščių negauna, esą jas ilgai gamina, paskui dar ilgiau veža. Vadovas gyrėsi, kad įmonė vieną po kito konkursus laimi, atseit nespėja, nes gavo užsakymą renovuoti mokyklą Biržuose“, – verslininko kurpiamus pasiteisinimus pamena bendrijos pirmininkas Valdas Pilipavičius.

„Steiga“ iš Statybininkų g. 3-iojo namo išsikraustė palikusi ne tik krūvas šiukšlių, bet ir skolas. Bendrijai statybininkai nesumokėjo kelių šimtų litų už sunaudotą elektrą.

V.Pilipavičius teigia girdėjęs, kad „Steiga“ apgavusi ne tik užsakovus, bet ir savo darbuotojus.
„Statybininkai kalbėjo, kai kai kurie atlyginimų negavę net už 5 mėnesius. Girdėjau, kad S.Latvėno namų langai akmenimis buvo išdaužyti už tai, kad pinigų nesumoka“, – pasakojo V.Pilipavičius.

Kazino – laisvalaikiui

„Steigos“ kreditoriai pamena, kad įmonės vadovas S.Latvėnas ne vienam yra teisinęsis trūkstant apyvartinių lėšų. Tačiau užsakovai tvirtina su rangovu atsiskaitę. Statybininkų g. renovuojamo daugiabučio bendrija, pasak V.Pilipavičiaus, dar liepą „Steigai“ sumokėjo 130 tūkst. litų už pakeistą stogą, 530 tūkst. litų už sienų šiltinimą ir pritvirtintas plokštes, dar 10 tūkst. litų – už santechnikos darbus.

Įsipareigojimų nevykdančiai statybų bendrovei 166 tūkst. litų už „Aušros“ mokykloje pakeistus plastikinius langus sumokėjusi ir Biržų savivaldybė.

„Baigiame skaičiuoti kitus jos atliktus darbus, netrukus ir už juos bus atsiskaityta“, – teigė Savivaldybės vadovė P.Prašmantienė.

Matydami, kad su „Steiga“ užsakovai tvarkingai atsiskaito, tačiau įmonė vis tiek nepajėgi grąžinti skolų, kai kurie kreditoriai svarsto, kad pinigai galėjo nuplaukti ne į tą kišenę. Panevėžyje jau garsiai kalbama apie S.Latvėno pomėgį lošti kazino.
Verslininkas nesigynė tokio savo potraukio.

„Aš esu kandidatas į šaškių sporto meistrus, tarybiniais laikais turėjau pirmą atskyrį.

Laisvalaikiu nueinu palošti šaškėmis, šachmatais, ir kortomis „durnių“ lošiu. Tai gal ir ten galiu laisvalaikiui nueiti“, – pomėgius vardijo S.Latvėnas.

Apie „Steigą“ užgriuvusius finansinius sunkumus jos akcininkas ir direktorius kalbėti nepanoro motyvuodamas, kad įmonė yra jo privatus verslas. Anot jo, bendrovė sutartis su  išdraskyto daugiabučio bendrija ir nusiaubta Biržų mokykla nutraukusi šalių susitarimu.

„Problemos pasibaigė, sutartys tvarkingai nutrauktos. Kodėl turėčiau atsakyti, ar įmonės sąskaitos areštuotos? O jūs man pasakysite, jei paklausčiau, ar jūsų neareštuotos? Gal ir esame šiek tiek skolingi darbuotojams, bet šiais laikais kiekviena įmonė skolinga“, – problemų nemato S.Latvėnas.

Preliminariais duomenimis, „Steigos“ skolos iš viso siekia per pusė milijono litų. Tarp „Steigai“ ant kulnų lipančių kreditorių – ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Statybų bendrovės valstybės biudžetui įsiskolinimai siekia per 286 tūkst. litų.

Registrų centro duomenimis, „Steigos“ įstatinis kapitalas tesiekia vos 12 tūkst. litų. Įmonė deklaruoja 2009 m. teuždirbusi tik 2920 Lt. Prieš porą metų „Steigos“ pelnas siekė 806 tūkst. Lt.