Lietuvoje veikiantys bankai įgyvendina politiką, trukdančią nekilnojamojo turto (NT) rinkai atsigauti ir galbūt proteguoja savo sukurtų NT bendrovių interesus. Tokios mintys keliamos NT konsultacijų bendrovės DZL išplatintame pranešime spaudai.

“Nepaisant pastaruoju metu vis dažniau pasigirstančių bankų deklaracijų, kad kreditavimo sąlygos bus palankesnės, NT specialistai pastebi, kad paskolų išdavimo procesai ir toliau vilkinami, o požiūris į klientą netampa lankstesnis. Nuogastaujama, kad tokiu būdu bankai gali proteguoti savo sukurtų NT bendrovių interesus”, -teigiama DZL pranešime.

Būsto pardavimai pirminėje rinkoje nuo šių metų liepos pradėjo nuosekliai kilti aukštyn pagrindinėse šalies NT rinkose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, rodo VĮ Registrų centras duomenys.

III-ojo ketvirčio rezultatai buvo dvigubai geresni nei II-ojo. Tačiau ši tendencija baigėsi spalį, kuomet pardavimų kreivė vėl pasuko žemyn.

„Vasarą prasidėjęs pagyvėjimas rodo, kad ženkliai smukusi butų kainų kartelė jau pasiekė tokį lygį, kuris patrauklus potencialiems pirkėjams. Dar didesnį aktyvumą pasiekti pirmiausia trukdo bankų politika, nes daug norinčių ir netgi formalius reikalavimus atitinkančių žmonių negali įsigyti būsto dėl bankų daromų kliūčių: didelio nelankstumo, procedūrų vilkinimo ir pan.“, - pranešime cituojama Gintarė Mikučionytė, NT konsultacijų bendrovės DZL direktorė.

Anot jos, bankai kenkia būsto rinkos atsigavimui dviem esminėmis kryptimis. Pirma, vilkinamas paskolų išdavimo procesas fiziniams asmenims, norintiems įsigyti būstą, net tais atvejais, kai jie atitinka formalius reikalavimus. Antra, bankai neleidžia parduoti su paskola įsigyto būsto pigiau nei jis buvo pirktas (t.y. pagal dabartines rinkos kainas) - tai būtų galimybė kai kuriems butų savininkams bent jau gerokai sumažinti bankui turimus finansinius įsipareigojimus.

„Ekonominei logikai prieštaraujanti bankų politika skatina manyti, jog taip siekiama proteguoti pačių bankų įkurtas NT valdymo bendroves ir sudaryti joms geresnes sąlygas konkuruoti. Juk tuo atveju, kai trukdoma sandoriams kituose objektuose, daugėja galimybių prisivilioti klientus į bankų valdomus objektus“, - teigia G.Mikučionytė.

Jos teigimu, pastebima, kad tokiose situacijose, kai klientas išgali mokėti palūkanas, bankas neleidžia jam nuleisti kainos bei parduoti būstą, stengdamasis išlaikyti status quo. Kitas dažnas variantas, kai paskolos už patrauklų turtą neišgalinčiam sumokėti asmeniui bankas neleidžia jo parduoti mažesne kaina, siekdamas verčiau perimti į savo rankas.

G.Mikučionytės tvirtinimu, specializuotas nekilnojamojo turto valdymo bendroves jau įkūrė visi didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai. Tokios bendrovės disponuoja turtu, perimtu iš fizinių bei juridinių asmenų, negalinčių grąžinti bankui paskolos.