Europos Sąjungos lyderiai pagaliau susitarė dėl aljanso 2014-2020 metų biudžeto, paskelbė penktadienį ES prezidentas Hermanas Van Rompuy.

Iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto Lietuva gaus 44,5 milijardo litų - tai yra beveik 10 proc. daugiau nei dabartinėje finansinėje perspektyvoje, BNS sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuva, palyginti su šia finansine perspektyva, bendrą sumą gauna 4 mlrd. litų daugiau, tai yra beveik 10 proc. daugiau negu gavome dabar. Tai reiškia, kad bendroje sumoje einamosiomis kainomis turėsime 44,5 mlrd. litų visai Lietuvai viskam septyneriems metams“, - BNS sakė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, iš ES biudžeto Ignalinos atominės elektrinės uždarymui bus skiriama 450 milijonų eurų, o išvadose įtvirtina nuoroda, jog finansavimas skiriamas pagal stojimo į ES sutartį, „reiškia, kad ir po 2020 metų Ignalinos elektrinės uždarymui finansavimas bus toliau tęsiamas“.

Prezidentės teigimu, sanglaudos politikoje Lietuvai numatyta apie 25 mlrd. litų. ES vadovai taip pat patvirtino, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams 2020 metais turėtų pasiekti bent 196 eurus už hektarą.

Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovai dėl daugiau nei 900 mlrd. eurų biudžeto susitarė po daugiau nei parą trukusių derybų ir bemiegės penktadienio nakties.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuvai pavyko užsitikrinti didesnes išmokas nepaisant bendro biudžeto karpymo, už kurį pasisakė kai kurios didžiosios šalys, visų pirma Didžioji Britanija. Pasak D.Grybauskaitės, lyginant su pirminiu pasiūlymu ES biudžetas sumažintas 33 mlrd. eurų.

„Noriu pasidžiaugti, kad esant tokioms sunkioms deryboms, esant tokiam dideliam biudžeto mažinimui, Lietuva sugebėjo ne tik išsaugoti savo pozicijas, bet ir jas pagerinti“, - teigė prezidentė.

„Sutartis yra!“ sakoma Van Rompuy paskyroje „Twitter“ po daugiau kaip 24 valandas trukusi ginčų tarp 27 valstybių vadovų.

„Vertėjo laukti“, - sakė jis apie įtemptas derybas, kurios prasidėjo ketvirtadienį 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku ir truko visą naktį.

Atspindintis sunkius laikus Europos ekonomikoje, šis biudžetas bus pirmasis griežto taupymo biudžetas per šešis dešimtmečius. Pirmuose pranešimuose minima, kad sutarta apkarpyti išlaidas trimis procentais.

Britų premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), akivaizdžiai palaikomas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, energingiausiai siekė, kad niekam nebūtų didinamos išlaidos griežto taupymo laikais.

Prancūzija, kartu su Italija, stengėsi apginti išlaidas, kurios užtikrintų augimo spartėjimą ir užimtumo didėjimą rekordinio nedarbo laikais.

Pradiniame projekte buvo numatyta, kad konkrečios išlaidos arba „mokėjimai“ 2014 metais būtų 908,4 mlrd. eurų, nustatant aukščiausias „lubas“ - 960 mlrd. eurų - išlaidų „įsipareigojimams“ biudžete.

Tai sudaro vos vieną procentą aljanso Bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 3,0 proc. apkarpytą 2007-2013 metų biudžetą.