Seimas nesunkiai dar beveik trejiems metams pratęsė draudimą parduoti užsieniečiams žemės ūkio paskirties žemę.

Ketvirtadienį iš 103 balsavime dalyvavusių parlamentarų 95 buvo už tai, kad iki 2014 metų balandžio 30 dienos būtų pratęstas įstatymo, draudžiančio parduoti tokią žemę užsieniečiams, galiojimas. Prieš nebuvo nei vieno, susilaikė 8 Seimo nariai.

Kai Lietuva 2004 metų gegužę įstojo į Europos Sąjungą, įsigaliojo Konstitucijos 47 straipsnio pataisa, neleidžianti užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje. Kartu įsigaliojo šios konstitucinės pataisos įgyvendinimą numatantis įstatymas. Jo galiojimas buvo numatytas 7 metams – iki 2011-ųjų gegužės.

Tačiau šiemet Europos Komisija leido Lietuvai dar trejiems metams pratęsti šio konstitucinio įstatymo galiojimo. Todėl buvo parengta jo pataisa, numatanti, kad draudimas užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje galios iki 2014 metų gegužės.

Seimo nariai be diskusijų pritarė šiam projektui ir absoliučią balsų dauguma jį patvirtino.

Galiojančiu įstatymu numatoma, kad „nustatytus kriterijus atitinkantys užsienio subjektai, išskyrus tuos užsieniečius, kurie ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, bei užsienio juridinius asmenis bei kitas užsienio organizacijas, įsteigusius Lietuvoje atstovybes ar filialus, negali įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės iki 2014 metų balandžio 30 dienos“.

Prieš apribojimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje pasisako valdantysis Liberalų sąjūdis.

Šios partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Audrius Endzinas pareiškė apgailestaująs, kad Seimas balsuodamas pritarė konstitucinio įstatymo pataisai, kuria žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimas buvo pratęstas iki 2014 metų balandžio pabaigos.

„Šio įstatymo pataisos iniciatorių argumentai, esą nepratęsus draudimo Lietuva bus “išparceliuota„, o žemę už grašius supirks užsieniečiai, yra laužti iš piršto. Manau, būtų visiškai priešingai – dabar Lietuvoje žemė kaupiama privačių asmenų grupių rankose, kurie jos įsigyja labai pigiai. Jei žemę galėtų dirbti ne vien Jonas, bet ir Džonas ar Huanas, mūsų šalies rinkoje atsirastų sveika konkurencija, sveika rinka, o tai tiktai duotų daugiau naudos ir valstybei, ir jos žmonėms“, - teigė parlamentaras A.Endzinas.