Euro zonos šalys meta milijardines paskolas Graikijai gelbėti, tačiau iš skolų liūno ji nepajėgia išlipti jau keletą metų. Dar nesibaigus 2008 metais prasidėjusiai finansinei krizei, jau prognozuojama antroji jos banga. Apie tai šneka ir mūsų šalies pramoninkai, ir aukščiausi šalies vadovai.

Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad krizė baigsis per artimiausiu metus, nors pripažįsta, kad jos padarinius jusime mažiausiai dešimtmetį. Nusivylę Vakarų rinkomis, investuotojai gręžiasi į Aziją ir Artimuosius Rytus, o štai smulkiesiems investuotojams patariama pinigus investuoti į valstybines obligacijas ar dolerius.

„Barclays“, IBM, „Western Union“ – šios milžinės kompanijos į Lietuvą krizės laikotarpiu atsinešė didžiausias investicijas. Netrukus Vilniaus laukia dar ketvirčio milijardo litų investicinė injekcija – verslo centrą planuoja statyti Norvegijos verslininkai. Lietuvą užsieniečiai renkasi dėl palankesnių sąlygų, pavyzdžiui, mažesnio darbo užmokesčio.

Tiesa, Europoje jau kurį laiką sklando antrosios finansinės krizės nuojautos, kad ji neaplenks Lietuvos prognozuoja ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. O kokios užsienio finansų ekspertų prognozės? Apie tai – pokalbis su Londone, kompanijoje, užsiimančioje makroekonominiais tyrimais besivystančiose šalyse Azijai ir Artimiesiems Rytams, dirbančiu ekspertu Pauliumi Kunčinu.

Liepos pabaigoje amerikietis ekonomikos profesorius Nourielis Rubini, kuris, beje, išpranašavo 2008-ųjų finansinę krizę, pareiškė, kad euro zona žlugs vėliausiai po pusmečio, o po 3–6 mėnesių Italija ir Ispanija neteks priėjimo prie kapitalo rinkų. Kokios Jūsų prognozės? Ar išsikapstys Europos Sąjunga iš duobės?

Manau, kad laiko neliko daug. Manau, kad rugsėjo ir spalio mėnesį Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos politiniams elitams teks susitarti, kaip sukurti ir išlaikyti Europos ir euro zonos mechanizmą.

Lietuvos gyventojai nėra itin ryžtingi investuotojai, ypač krizės metu. Vis dėlto į kokias šalis siūlytumėte kreipti Lietuvos verslo investicijas?

Kas yra pesimistiškai nusiteikę, tam pasirinkimas nėra didelis. Galima investuoti į JAV dolerius, į pirmaujančias JAV kompanijas, kurios rodo neblogą augimą. O tiems, kas mėgsta riziką, pasirinkimo daugiau. Jei tikite, kad euro zona išliks, yra įdomių pozicijų. Tai ir Italijos obligacijos, ir Ispanijos obligacijos, netgi žinau, kas investuoja į Graikijos. Bet čia būtų labai rizikinga pozicija. Dabar didelis dėmesys skiriamas Azijai, ypač toms naujoms ir kylančioms rinkoms, pavyzdžiui, Mongolijai, kuri tik atrado resursų ir faktiškai yra nepaveikta recesijos. Joms per artimiausius 15 metų žadamas vos ne 10–15 proc. BVP augimas.

O ką daryti smulkiesiems investuotojams, paprastam piliečiui, kuris turi nedaug pinigų?

Šiuo metu aš vis dėl to būčiau linkęs perdaug nerizikuoti, išlaukti, kas įvyks rugsėjo –spalio mėnesį, kai vyks didieji susitikimai, ir ką nuspręs Europos centrinis bankas. Tai yra lemtingi ėjimai, ir aš manau, spekuliuoti prieš tuos ėjimus būtų sunku paprastam, smulkiam investuotojui. Todėl aš siūlyčiau įdėti saugiau – arba į valstybės obligacijas, arba, jei jūs norite dar saugiau, į JAV dolerį.

Tai kada ta euro zonos krizė baigsi? Ar ekspertai turi kokių nors prognozių?

Aš manau, kad pati krizė tęsis dar kurį laiką. Ta pagrindinė krizė gali baigtis per 6–12 mėnesių, nors tas procesas truks gal kokius 5–10 metų. Bet tai neturėtų pamaišyti tokių šalių kaip Lietuva augimui.