Bankrutuoti nusprendę ir apie savo ketinimus kreditoriams jau pranešę gyventojai susidūrė su netikėta problema. Procedūros prasidėti negali, nes nė vienas fizinio asmens bankroto administratorius nevykdo vieno Ūkio ministerijos reikalavimo.

Atsimušė į sieną

Lietuvoje veikiantys fizinio asmens bankroto administratoriai skundžiasi patekę į keblią padėtį. Kovo 1 d. įsigaliojo ūkio ministrės Birutės Vėsaitės įsakymas, kuris numato, kad bankroto administratorius, siekdamas atlikti fizinio asmens bankroto procedūras, privalo draustis bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Ūkio ministerijos teigimu, tokios taisyklės nustatytos atsižvelgiant į bankroto administratorių veiklos specifiką, nes atsiranda rizika padaryti didelę žalą kitiems asmenims. Todėl šia draudimo rūšimi siekiama apsaugoti bankroto administratorių nuo finansinių nuostolių, o tretiesiems asmenims garantuoti žalos atlyginimą tuo atveju, jei bankroto administratorius stokotų lėšų šiai žalai atlyginti.

Tačiau pirmųjų prašymų administruoti bankroto procedūras sulaukę administratoriai negali imtis darbo, nes paaiškėjo, kad nė viena draudimo bendrovė neturi Lietuvos banko išduotos licencijos teikti tokio draudimo paslaugas. Tad apsidrausti bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu panorę administratoriai liko it musę kandę, o prasidėti turėjusios gyventojų bankroto procedūros sustojo.

Negali kreiptis į teismus

Nors Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo kovo 1 d., iš karto teikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniai asmenys negalėjo, nes įstatyme numatyta, kad fizinis asmuo ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu informuoti visus savo kreditorius. Tai reiškia, kad gyventojai gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos tik nuo balandžio 1 d.

„Atėjo ta diena, kai gyventojai gali teisme pradėti bankroto procedūras. Tačiau tam jie privalo turėti bankroto administratorių. Bet paaiškėjo, kad tai neįmanoma. Nė viena draudimo bendrovė mūsų nedraudžia ir,atrodo, bent artimiausiu metu nedraus“, – dienraščiui skundėsi bankroto administratorius Aurimas Valaitis.

Paklaustas, kaip susidarė tokia situacija, jis tik skėsčiojo rankomis ir teigė, kad to reikia klausti tokią tvarką patvirtinusios Ūkio ministerijos.

„Čia dar vienas valdžios nesusikalbėjimo pavyzdys. Žinoma, administratoriams gaila prarasti potencialius klientus, tačiau dar labiau gaila tų žmonių, kurie nori atsikratyti skolų naštos, bet dėl keistų reikalavimų to padaryti negali“, – kalbėjo A.Valiušaitis.

Į Lietuvos banką neskuba

O draudimo bendrovės kol kas nesiveržia kreiptis į Lietuvos banką licencijos, kad galėtų teikti bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugas. Anot draudikų, kol kas bankroto procedūras reglamentuojantys teisės aktai jų netenkina.

„Šiuo metu fizinių asmenų bankrotų administravimą reglamentuojantys teisės aktai nėra priimtini draudimo bendrovėms. Kai šie aktai bus pakoreguoti taip, kad būtų priimtini draudimo bendrovėms, tuomet mes svarstysime, ar siekti licencijos drausti fizinių asmenų bankroto administratorius“, – dienraščiui sakė bendrovės „BTA draudimas“ vadovaujantysis BCA ir aviacinių rizikų draudimo specialistas Eugenijus Bulavas.

Tokios pat pozicijos laikosi ir kitos draudimo bendrovės.

„Situacija mums žinoma“

O Ūkio ministerijos atstovai teigia, kad šiuo metu problemą stengiamasi spręsti ir fizinio asmens bankroto administratoriams kol kas siūlo draustis kitų ES šalių draudimo bendrovėse.

„Jūsų įvardyta situacija mums žinoma, prie šio klausimo dirbama, – savaitraščiui teigė Ūkio ministerijos Nemokumo politikos skyriaus vedėjas Žydrūnas Paškauskas. – Ūkio ministerija, rengdama įsakymą dėl bankroto administratoriaus prievolės draustis profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, konsultavosi tiek su draudimo įmonėmis, tiek su Lietuvos banku.“

Pasak jo, Ūkio ministerija įgyvendino Fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus ir patvirtino standartines tokių sutarčių sąlygas, pagal kurias draudimo bendrovė turi suformuoti produktą.

"Atkreipiame dėmesį, kad licencija teikti tokias paslaugas išduodama tik tada, kai draudimo bendrovė kreipiasi į licenciją išduodančią instituciją suformuodama produktą rinkai. Šiuo metu nė viena draudimo bendrovė neturi Lietuvos banko išduotos licencijos teikti profesinio civilinės atsakomybės draudimo paslaugą, nes, mūsų žiniomis, nesikreipė į licenciją išduodančią instituciją.

Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje draudimo paslaugas tiek įmonių bankroto, tiek įmonių restruktūrizavimo atveju teikia kitų ES valstybių narių draudimo įmonių filialai Lietuvoje, kurie veikia pagal savo valstybių priežiūros institucijų nustatytas taisykles ir teikia paslaugas Lietuvos draudėjams. ES valstybės narės draudimo įmonių filialui nereikia turėti Lietuvos draudimo priežiūros institucijos išduotos licencijos teikti tokią paslaugą", – dėstė Ž.Paškauskas.

Ką sako taisyklės

Ūkio ministrės įsakymu, pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą bankroto administratoriaus atsakomybė turi būti draudžiama privalomuoju draudimu, kai atliekant bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padaroma žala viršija 1 tūkst. litų.

Draudžiamuoju įvykiu laikomi bankroto administratoriaus ar jo darbuotojų neteisėti veiksmai atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras. Bankroto administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant atitinkamą sutartį.

Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 100 tūkst. litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 200 tūkst. litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Bankroto administratorius gali pats papildomai draustis bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras.

Draudikas, turintis teisę Lietuvoje vykdyti bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su bankroto administratoriumi, pateikusiu prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus duomenis bei dokumentus.

Bankroto administratorius teismui privalo pateikti bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją.

Vykti į Latviją nebereikia

Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kurio pagrindinis tikslas – atkurti asmens mokumą, įsigaliojo kovo 1 d. Įstatymas užtikrins subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Iki šiol Lietuvos Respublikos įstatymai nenumatė nemokaus asmens bankroto galimybės – turto išieškojimas galėjo būti atliekamas neribotą laikotarpį, todėl mūsų valstybės piliečiai ieškojo galimybės bankrutuoti užsienio šalyse, dažniausiai Latvijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Fizinio asmens bankroto teisinio reguliavimo nebuvimas nesudarė sąlygų asmenims kuo greičiau atkurti mokumą ir vėl tapti aktyviais vartotojais ar užsiimti komercine veikla, kaip teigiama pranešime spaudai.

Naujasis įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims. Nustačius, kad bankrutuojantis asmuo veikė nesąžiningai, pradėtas fizinio asmens bankroto procesas bus nutrauktas, o pasinaudoti šia įstatymo teikiama galimybe jam bus uždrausta 10 metų.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas taikomas asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats asmuo, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (25 tūkst. litų).

Fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti ir jo mokumui atkurti turės būti parengtas planas, kurio įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė nei penkeri metai. Planui turės pritarti kreditorių susirinkimas, o jį patvirtinti – bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Baigus fizinio asmens bankroto procesą, plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi.

Bankrutuojančio asmens turtu bei gaunamomis lėšomis pagal įstatyme ir plane nustatytą tvarką disponuos bankroto administratorius. Nuo pat bankroto proceso pradžios iki pabaigos bankrutuojantis sąžiningas asmuo visus grynuosius pinigus laikys savo asmeninėje sąskaitoje ir pagal plane nustatytą tvarką kreditorių reikalavimams tenkinti bei bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skirtas lėšas perves į bankroto administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą.

Bankroto administratorius organizuos visas bankroto procedūras, plano įgyvendinimą, įskaitant ir asmens turto pardavimą. Bankroto administratorių gali pasirinkti pats bankrutuojantis asmuo.

Apie fizinio asmens bankrotą bus skelbiama Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos ir teismo interneto svetainėse.

Ketvirtadalis – buvę verslininkai

Fizinių asmenų bankrotu Lietuvoje galėtų pasinaudoti daugiau nei 12,5 tūkst. šalies gyventojų, kurių pradelsti mokėjimai siekia arba viršija 25 tūkst. litų. Iš viso gyventojai, kurie galėtų bankrutuoti, bendrai delsia padengti 2,49 mlrd. litų skolų, kaip rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo“ duomenys.

Tarp visų Lietuvos gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti asmens bankrotu, daugiau nei 3520 yra esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybų nariai arba direktoriai.

„Manocreditinfo“ duomenimis, vyrams tenka beveik 69 proc. pradelstų skolų, kurios siekia 25 tūkst. litų ir daugiau, o moterims – 31 proc. Iš viso minėto dydžio skolų yra pradelsę padengti daugiau nei 8,6 tūkst. vyrų ir 3,9 tūkst. moterų.