Lietuvos bendrovės, neturinčios pinigų sumokėti mokesčiams, šiemet 5 kartus aktyviau nei pernai pasinaudojo teise sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir mokesčius atidėti arba jų mokėjimą išdėstyti dalimis.

Nuo šių metų pradžios tokia galimybe pasinaudojo 394 įmonės.

Bendra pagal mokestinės paskolos sutartis juridiniams asmenims atidėtų mokėti mokestinių nepriemokų suma nuo 2009 m. pradžios iki gruodžio 4 d. sudarė 136 mln. Lt.

Dėl galimybės gauti mokestinę paskolą sumažėjo valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų ieškinių teismui dėl įmonių bankroto bylos iškėlimo už nesumokėtus mokesčius: per 2009 m. devynis mėnesius buvo pateikti 27 ieškiniai, o per 2008 m. - 35.

„Faktas, kad daugėja mokestinę paskolą siekiančių gauti įmonių, rodo, jog Lietuvos įmonės ne traukiasi į šešėlį, o naudojasi legaliomis galimybėmis išgyventi sunkmetį“, - pranešime spaudai cituojamas ūkio ministras Dainius Kreivys.

Pasirašytų mokestinių paskolų statistika rodo, kad vidutinė juridiniam asmeniui suteiktos mokestinės paskolos suma siekė 346,8 tūkstančio litų.

Ūkio ministerija primena, kad mokesčių mokėtojai, neturintys lėšų sumokėti mokesčių, gali sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir mokesčius atidėti arba jų mokėjimą išdėstyti dalimis. Siekiant supaprastinti nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo procedūras šiais metais buvo parengtas standartizuotas verslo planas, reikalingas mokestinei paskolai gauti. Norintys sudaryti mokestinės paskolos sutartį juridiniai arba fiziniai asmenys vietos mokesčių administratoriui kartu su prašymu bei reikalingais dokumentais turi pateikti parengtą standartizuotą verslo planą.

Sprendimą sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir atidėti mokestinę nepriemoką arba jos mokėjimą išdėstyti dalimis priima mokesčių administratorius, jeigu nustato, kad ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška. Tokio sprendimo pagrindu sudaroma mokestinės paskolos sutartis, kurioje nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas. Už suteiktą mokestinę paskolą mokamų palūkanų dydis 2009 m. IV ketvirtį siekia 0,02 proc. už kiekvieną atidėjimo ar išdėstymo dieną nuo atidedamos sumos.