Lietuva planuoja sugrįžti prie prieš finansų krizę taikytos praktikos platinti tarptautinius skolos vertybinius popierius ir galbūt jau pirmąjį 2010 metų ketvirtį išplatins euroobligacijų.

“2008-ieji buvo vienerių metų išimtis [kai Lietuva neplatino skolos vertybinių popierių] - dėl krizės JAV hipotekos rinkoje pavasarį ir "Lehman Brothers" [žlugimo] rudenį. Manau, kitąmet sugrįšime prie įprastos praktikos", - interviu agentūrai "Reuters" pareiškė Finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Prieš finansų krizę Lietuva paprastai skolindavosi pasaulinėse kapitalo rinkose du kartus per metus.

Spalį Lietuva išplatino JAV doleriais nominuotų obligacijų už 1,5 mlrd. JAV dolerių.

“Konkrečių valiutų ar rinkų kol kas nesvarstome. Tai priklausys nuo strategijos, kurią parengsime 2010 metais. Pirmiausia bus konkursas", - pareiškė Londone su investuotojais susitinkanti ministrė.

Pasak jos, vyriausybės bendrojo skolinimosi 2010 metais planai sudaro 13 mlrd. litų (5,7 mlrd. JAV dolerių) ir du trečdaliai šios sumos tikriausiai bus pasiskolinti užsienyje.

Be tarptautinių kapitalo rinkų, tarp užsienio finansavimo šaltinių bus ir daugiašalių agentūrų, tokių kaip Europos investicijų bankas, pridūrė ji.

Prasidėjus ūmiausiai nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžios recesijai, sumažėjo valstybės pajamos, padidėjo socialinių išmokų paklausa ir auga nedarbas.

"2010 metams numatome natūralų pajamų sumažėjimą ir išlaidų padidėjimą", - pareiškė I. Šimonytė.

Ji teigė esanti tikra, kad kitą mėnesį 2010 metų biudžetas bus priimtas, numatant jame reikiamą socialinių išlaidų mažinimą, kad deficitas neviršytų šiems metams numatomų 9,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

"Šiuo metu nesvarstoma, ar reikia ką nors daryti deficitui mažinti. Svarstoma, kaip tai pasiekti", - pareiškė ministrė.

Priešingai negu kaimyninė Latvija, kuri gavo 7,5 mlrd. eurų gelbėjimo paketą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos(ES) vadovaujamos rėmėjų grupės, Lietuva tvirtina galinti atlaikyti nuosmukį be daugiašalio finansavimo.

Finansų ministerijos prognozėmis, kitąmet šalies ūkis smuks 4,3 procento.

Pasak I. Šimonytės, į šį rodiklį įtrauktas Ignalinos atominės elektrinės (IAE), kurioje pagaminama per 70 proc. šalies elektros energijos, uždarymo šių metų pabaigoje poveikis.

Tačiau, anot jos, esami įverčiai nustatyti remiantis didesnėmis nei dabartinės dujų kainomis.

"Poveikis bus mažesnis, negu prognozuota", - pareiškė ji.