Japonijos ekonomikos vertė 2010 metų pabaigoje siekė 5,47 trilijonus dolerių, rodo Tokijo duomenys. Tuo pačiu laikotarpiu Kinijos ekonomikos vertė buvo 5,8 trilijonai dolerių.

Japonijai smūgį sudavė eksporto ir vartojimo paklausos sumažėjimas, tuo metu Kinija džiaugėsi gamybos suklestėjimu.

Analitikų teigimu, vertinant dabartinį Kinijos ekonomikos tempą, ji per dešimtmetį taps didžiausia pasaulio ekonomika ir aplenks JAV.

„Realu sakyti, kad per 10 metų Kinijos ekonomika bus maždaug tokio dydžio kaip JAV“, – teigė Pekine įsikūrusios ekonominių konsultacijos bendrovės „GK Dragonomics“ atstovas Tomas Milleris.

Japonijos svarba ekonomikos lygoje sumenko, o antros pagal dydį ekonomikos pasaulyje statuso ji neteko pirmą kartą per daugiau kaip keturis dešimtmečius.

„Mes nesivaržome dėl reitingų, o dirbame tam, kad pagerintume piliečių gyvenimą“, – tvirtina šalies ekonomikos ministras Kaoru Yosano.

Jis pridūrė, kad smarkiai auganti Kinijos ekonomika – gera žinia kaimyninei Japonijai. Kinija dabar yra pagrindinė Japonijos prekybos partnerė ir tampa vis svarbesnė tokioms kompanijoms kaip „Sony“ ar automobilių gamintojoms „Honda“ bei „Toyota“.

Tačiau Kaoru Yosano teigė, kad Japonijai būtina atidžiai stebėti „užjūrio ekonomikų keliamas grėsmes ir valiutos pokyčius“.

Iena kitų valiutų atžvilgiu toliau stiprėja, o dolerio atžvilgiu jau pasiekė 15 metų aukštumas. Baiminamasi, kad tai pakenks japoniškos produkcijos paklausai.

Kaip rodo naujausi Tokijo pateikti duomenys, Japonijos ekonomika per paskutiniuosius tris 2010 metų mėnesius susitraukė 1,1 proc., augimas, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, smuko 0,3 proc.

Tai buvo pirmas kartas per penkis ketvirčius, kai ekonomika traukėsi, o tai nulėmė vidinės ir eksporto paklausos sumažėjimas, teigia analitikai. Vartojamosios išlaidos per paskutiniuosius tris 2010 metų mėnesius smuko 0,7 proc.

Anot analitikų, nors nuo metų pradžios paklausa kyla, Japonijos ekonomikai staigus atsiavimas negresia.

„Pagrindinės susitraukimo priežastys – pasibaigusius vyriausybės taikytos ekonomikos skatinimo priemonės ir neigiama užsienio paklausa. Ekonomikai bus sunku sausio–kovo mėnesiais pabusti po ramybės periodo“, – kalbėjo Norinchukin tyrimų instituto vyriausiasis ekonomistas Takeshi Minami.

„Mažai tikėtina, kad ekonominė padėtis pablogės, bet atsigavimas nebus toks stiprus, kad žmonės jį pajustų“, – pridūrė jis.

Japonija jau ilgą laiką bando susitaikyti su tuo, ką analitikai vadina „prarastu paskutiniuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu“, kai nekilnojamojo turto ir finansų žlugimas apvertė ekonomiką aukštyn kojomis. Griuvo vidaus paklausa, krito eksportas, mat vartotojai ėmė žvalgytis pigesnių kitų šalių produktų, ypač – kiniškų.

Šiandien didžiausias Japonijos galvos skausmas – senstanti visuomenė, kuri leidžia mažiau, ir darbo jėga, kuri yra palyginti brangi ir nelanksti.

Tuo metu Kinijos augimas remiasi ilgalaikiu gamybos bumu ir vidaus pramonės bei infrastruktūros plėtra.

Dauguma ekonomistų sutinka, kad nors Kinijos ekonomika auga, o vidutinis žmogus tampa turtingesnis, vien tik ekonomikos dydžio lyginimas neparodo tikrojo vaizdo.

„Kinijoje BVP vienam gyventojui siekia maždaug 4,5 tūkst. dolerių, o Japnijoje – maždaug 40 tūkst. Dauguma žmonių Kinijoje vis dar gyvena skurde, didžioji jų dalis gyvena kaime, o ne mieste. Vidutinis japonas yra daug turtingesnis nei vidutinis kinas“, – pažymi T. Milleris iš „GK Dragonomics“.