Šiaulių mokesčių inspektoriai, patikrinę 5 mieste veikiančias kinų parduotuves, nustatė, kad juose lietuviški įstatymai negaliojo.

Nustatyta, kad parduotuvės neturi prekių įsigijimo dokumentų, jose rasta neapskaitytų grynųjų pinigų bei kitokių pažeidimų.

Patikrinus kinų parduotuves paaiškėjo, kad kinų bendrovių buveinės registruojamos Panevėžyje, prekės sandėliuojamos Kaune ir Klaipėdoje, Vilniuje tvarkoma buhalterinė apskaita, o Šiauliuose prekiaujama neaiškios kilmės prekėmis.

Gautos pajamos neapskaitomos, o lietuvės pardavėjos tėra prekybos salių prižiūrėtojos ir pirkėjų konsultantės, kurioms darbo užmokestis mokamas iš neapskaitytų pinigų. Pardavėjoms darbdaviai mokėdavo 1 tūkst. litų, o dokumentuose nurodoma, kad jos gauna minimalią algą.

Už pažeidimus kinų verslininkams surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai ir skirtos baudos. Pareigūnams įtarimą sukėlė užsieniečių pateikti asmens dokumentai ir vizos. Tik vienas iš jų turėjo vizą su teise dirbti Lietuvoje.

Smulkiųjų verslininkų skaičiavimu, per pastaruosius metus Lietuvoje įsisteigė maždaug trys dešimtys kiniškų aprangos ir tekstilės parduotuvių.

„Mes neturime nieko prieš konkurenciją. Tačiau pasisakome už sąžiningą konkurenciją, o mūsų verslininkai ir kontroliuojančios institucijos pastebi daugybę pažeidimų“, - dienraščiui „Verslo žinios“ yra sakiusi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Tuo metu Bai Mingas, Kinijos Liaudies Respublikos įgaliotasis atstovas ekonomikos ir komercijos ryšiams Lietuvoje teigė, kad, jo žiniomis, Kinijos verslininkai nuolat skundžiasi, jog sunku gauti Lietuvos vizą, kita kliūtis - administraciniai registravimo dokumentai yra lietuvių kalba.

„Šiaulių kraštas“ jau rašė, kad Šiaulių meras juokauja gyvenąs Kinų kvartale. Per kelis mėnesius Šiauliuose atsidarė net keturios kinų parduotuvės.

Visų parduotuvių skiriamasis bruožas - didelės patalpos ir ilgos eilės pakabų, ant kurių glaudžiai susispaudusios virtinės drabužių, net tiršta.