Lietuvoje didieji prekybos tinklai išlieka pagrindinė žmonių apsipirkimo vieta, tačiau padėtis iš lėto ima keistis - sunkmečiu gerokai padaugėjo ūkininkų turgelių ir mažų specializuotų parduotuvėlių, kurių šalies didmiesčių veidui labai trūko.

Naujausio rinkos tyrimų bendrovės "AC Nielsen Baltics" duomenimis, per metus pirkusiųjų turguje pagausėjo 10 procentinių punktų iki 33 proc, o ateityje reguliariai pirkti turguje ketina net 45 proc. apklaustųjų. Turgaus įtaka labiausiai didėjo 35-44 metų amžiaus grupėje - joje perkančiųjų turguje per metus padaugėjo 20 punktų iki 36 proc., pirmadienį rašo savaitraštis "Veidas".

"Šią tendenciją lėmė didžiuosiuose miestuose populiarėjantys ūkininkų ir ekologiniai turgeliai, kurie pritraukia tiek jaunesnių, tiek dicesnes pajamas gaunančių pirkėjų", - sakė "AC Nielsen Baltics" direktorius Baltijos šalims ir Baltarusijai Artūras Urbonavičius.

Anot jo, dabartiniai pokyčiai vyksta dėl to, kad prekybos centrų asortimentas supanašėjo, tad smulkieji verslininkai pamatė laisvų nišų - galimybių prekiauti ekologiškomis prekėmis, kitokiu vynu, kosmetika, žalumynais. Ekspertas pabrėžia, kad šiuo metu gerai sekasi būtent segmentinėms krautuvėlėms, o tradicinės senovinės maisto parduotuvės ir toliau merdi.

Rinkodaros strategijos specialistas Linas Šimonis taip pat mano, kad tiek nauji turgeliai, tiek specializuotos parduotuvėlės Lietuvoje prigyja dėl to, jog sugebėjo pasiūlyti išskirtinių prekių - gurmaniškų, ekologiškų ir tokių,kokių sunku rasti prekybos tinkluose.

"Jau prieš dvejus trejus metus prognozavau, kad į Lietuvą ateis visame pasaulyje matoma tendencija: dalis žmonių ieškos kitokių prekių, negu siūloma prekybos centruose. Atėjo laikas, kai daugumai pirkėjų pabodo vienodas skonis. Tai nereiškia, kad prekybos centrai išnyks, - tiesiog vartotojai sluoksniuojasi: tas pats žmogus prekybos centre gali pirkti vienas prekes, o specializuotose parduotuvėse ar turgeliuose - kitas", - teigė L.Šimonis.