Lietuvos-Lenkijos elektros tiltui skirtas lėšas norima panaudoti kovai su potvyniu. Tikėtina, kad tilto išvis nebus, mat Maskva lenkams siūlo tokį pat projektą.

Nori nubraukti milijardą

Lenkijos politikai nejuokais susirūpino apsauga nuo potvynių. Jau dabar svarstomos įvairios galimybės finansuoti kovai su stichija skirtus projektus. Kadangi Lenkija sunkmečiu tolio gražu nėra aptekusi pinigais, siūloma lėšų ieškoti sumažinant energetinių projektų finansavimą. Jau eilę metų tik kalbomis gyvuojantis elektros tiltas – vienas realiausių kandidatų.

„Pirminė mintis yra tokia: perkelti 300 mln. eurų (daugiau kaip 1 mlrd. litų) iš energetinių projektų (į kovai su potvyniais skirtų projektų biudžetą – red. past.)“, - dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė Lenkijos regioninės plėtros viceministras Adamas Zdziebło.

Politikas pateikė du energetinių projektų, kurių finansavimas gali būti apkarpytas, pavyzdžius. Pirmasis – elektros tiltas. Kaip antrą variantą A.Zdziebło nurodė naftotiekį Brodai-Plockas. Lenkija ir Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdantis koncernas „PKN Orlen“ apie naftotiekį iš Ukrainos, apeinant Rusiją, svaičioja dar nuo 2006 m., kuomet įsigyta didžiausia Lietuvos įmonė. Tačiau šio projekto įgyvendinimas per maždaug penkerius metus pasistūmėjo ne ką daugiau nei elektros tilto statybos.

Žada „kitus būdus“

Tiesa, A.Zdziebło tikina, kad energetikos projektų lėšų panaudojimas kovai su potvyniu nereikštų finansavimo netekties. „Energetiniai projektai yra svarbūs, tačiau juos galima finansuoti ir kitais būdais. Pavyzdžiui, imant paskolą arba iš firmų, suinteresuotų energetinėmis jungtimis, lėšų“, - pridūrė viceministras.

Kol kas elektros tilto pinigų „nubraukimas“ apsiriboja kalbomis. Gali būti, kad lenkams bus sunku iš jų atimti milijardą litų ir jį skirti naujų pylimų bei kitų apsaugos priemonių įrengimui. Mat nemaža dalis energetiniams projektams numatytų lėšų atkeliavo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tad Briuselis gali paprieštarauti tokiam pinigų perskirstymui.

Tiltą nugvelbs rusai?

Tuo pat metu, kai prabilta apie lėšų atėmimą iš bendro Lietuvos-Lenkijos projekto, kaimynai derasi su Rusija dėl dalyvavimo Kaliningrado atominės elektrinės projekte. Rusija Lenkijai oficialiai pasiūlė dalyvauti statybose ir įgyti iki 49 proc. jos akcijų.

Toks pasiūlymas Varšuvai pateiktas praėjusį penktadienį, tarpvalstybinės Rusijos-Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje. Galimą Lenkijos dalyvavimą šiame projekte patvirtino ir kaimyninės šalies infrastruktūros reikalų ministras Cezarys Grabarczykas.

Įtakingas Rusijos verslo dienraštis „Komerssant“ praneša, kad lenkams pasiūlyti du dalyvavimo Kaliningrado elektrinės projekte variantai. Pirmasis – tiesioginis dalyvavimas jos statybos ir dalies akcijų įsigijimas. Antrasis – elektros jungties iš Kaliningrado į Lenkiją tiesimas. Mat rusų atominė jėgainė neabejotinai gamins kur kas daugiau energijos, nei reiktų patenkinti nedideliems Kaliningrado srities poreikiams.

Jeigu lenkai nuspręstų dalyvauti projekte, jungties su Kaliningradu jiems vis tiek reikėtų, kadangi tai būtų vienintelis būdas didelius kiekius elektros tiekti Lenkijos rinkai. Tokiu atveju, jungtis su Lietuva lenkams gali pasirodyti nepatraukli. Mat Kremlius reaktorių Kaliningrade žada paleisti jau 2016 m. – kur kas greičiau, nei Lietuva.

Ministras C.Grabarczykas patvirtino, kad lenkai jau svarsto Kremliaus pasiūlymą. Energetikos kompanija „Polskie sieci energetyczne“ (PSE) jau rengia jungties su Kaliningradu galimybių studiją. Jos rezultatai, anot ministro, bus paskelbti antroje šių metų pusėje. Tarp kitko, PSE atsakinga ir už elektros jungtį su Lietuva. Šios kompanijos sprendimas imtis elektros tilto su Kaliningradu statybomis gali reikšti Lenkijos-Lietuvos jungties pakasynas.

Ministras: Lenkai to nesvarsto

Energetikos ministras Arydas Sekmokas portalui 1diena.lt teigė turintis priešingų žinių iš Lenkijos. Esą kaimynai neketina statyti elektros tilto su Kaliningrado sritimi.

„Girdėjome patikinimus iš Lenkijos pusės, kad jie to nesvarsto“, - sakė A.Sekmokas.

Lenkų ketinimai atimti lėšas iš elektros jungties su Lietuva politikui kelia nerimą. „Mes manome, kad tai būtų negeras sprendimas. Ir kalbėsime apie tai“, - reziumavo A.Sekmokas.