Socialines pašalpas gavusi bedarbė kaunietė už pusę milijono litų nusipirko butą miesto centre. Kauno apylinkės teismas nagrinėja jos baudžiamąją bylą dėl neteisėto praturtėjimo, o Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Pusė milijono – per dvejus metus

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) tirti romų tautybės R. P. piniginius reikalus ėmėsi po to, kai gavo informacijos iš Kriminalinės policijos biuro.

Paaiškėjo, kad kaunietė per dvejus metus iš nežinomų šaltinių gavo beveik pusę milijono litų. Už juos moteris įsigijo butą E. Ožeškienės gatvėje, Kaune.

Anot inspekcijos, šių pinigų ir įsigyto nekilnojamojo turto kaunietė nedeklaravo ir mokesčių nesumokėjo. R. P. nesutiko su Kauno AVMI priskaičiuota beveik 170 tūkst. litų mokesčių suma ir patikrinimo aktą apskundė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi patvirtino mokesčių administratoriaus sprendimą.

Gavo tūkstantines paskolas?

Inspekcijai įvardijus, kad 472,6 tūkst. litų R. P. gavo iš nežinomų šaltinių, moteris teigė, jog jie gauti kaip palikimas, dovanos ir paskola. Pavyzdžiui, 250 tūkst. litų ji sakė pasiskolinusi iš savo tetos, kuri gyvena Austrijoje, o kitą dalį sutaupiusi pati.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo duomenimis, 2010 metų balandį R. P.  apklausos protokole pateikė kitokią versiją, kaip už 450 tūkst. litų nusipirko butą E. Ožeškienės gatvėje. Tuomet ji teigė, kad 250 tūkst. litų butui pirkti davė jos buvęs vyras, o po 50 tūkst. litų skyrė dvi tetos ir mama.

Tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, apklausti liudytojai ir jos mama nurodė, kad niekada jokių piniginių lėšų R. P. neskolino.

Gyveno ir iš pašalpų

„Dažniausiai galimai neteisėtai praturtėję asmenys, bandydami pagrįsti savo turto įsigijimą teisėtomis pajamomis, teigia iš anksčiau turėję ne banko įstaigose laikomų pinigų arba griebiasi paskolų priedangos. Šiuo atveju, turėtas 200 tūkst. litų santaupas mokesčių mokėtoja privalėjo deklaruoti 2003 metais per vienkartinį gyventojų turto deklaravimą, bet to nepadarė. Dėl gautos 250 tūkst. litų paskolos iš užsienio pagrįstumo teko kreiptis į Austrijos mokesčių administratorių, tačiau tokių duomenų jis neturėjo“, – aiškino Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.

Nustatyta, kad iki 2006 metų R. P. galėjo turėti tik apie 25 tūkst. litų santaupų. Moteris viena augina du nepilnamečius vaikus, neturi realaus pragyvenimo šaltinio. Ji 2006–2008 metais gyveno iš socialinių pašalpų, pinigų gavo ir pardavusi nekilnojamojo turto bei automobilį. Tuo laikotarpiu pirktas ne tik butas E. Ožeskienės gatvėje, bet ir automobilis. Tyrėjams taip ir nepavyko atsakyti į klausimą, iš kur moteris tam turėjo pinigų.

Paaiškėjo, jog R. P. 2006 metais gavo 1,7 tūkst. litų pajamų ir patyrė apie 107 tūkst. litų išlaidų, 2007 metais – per 300 litų pajamų bei 22 tūkst. išlaidų, 2008 metais –  vos 102 litus pajamų bei 472 tūkst. litų išlaidų.

Neteisėta parama nustatoma retai

Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė, paprašyta pakomentuoti šį atvejį, portalui kaunodiena.lt negalėjo patvirtinti, kad minėta moteris gauna pašalpas, nes ji apie tokį tyrimą nežinojo.

A. Sudžiuvienė aiškino, kad kreipdamasis dėl socialinės paramos asmuo paprastai privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės registrų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių.

„Kreipimosi metu asmuo, prašantis socialinės paramos, savo parašu patvirtina, kad duomenys apie anksčiau deklaruotą turtą nepasikeitė. Jeigu jis informuoja, kad duomenys apie anksčiau deklaruotą turtą pasikeitė, vyksta naujas turto vertinimas“, – kalbėjo A. Sudžiuvienė.

Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, socialinė parama sustabdoma, tačiau tokius atvejus vedėja vadino išimtiniais.

„Apie galimai neteisėtai vykdomą veiklą ar gaunamas pajamas informuojame Lietuvos darbo biržą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pensijų poskyrius, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinius skyrius, gydytojų konsultacines komisijas, VMI, Valstybinę darbo inspekciją. Jeigu informacija pasitvirtina, asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą“, – teigė A. Sudžiuvienė.