Pernai Lietuvoje pieno supirkimo kaina mažėjo, o perdirbėjai net sunkmečiu gavo milijoninį pelną. Žemdirbiai tikisi, kad geriausi įmonių laikai eina į pabaigą.

Jaučiasi skriaudžiami

Ūkininkai skundžiasi už pieną gaunantys bene mažiausiai visoje ES. Žemdirbiai jaučiasi išnaudojami, o perdirbėjai esą kraunasi iš to turtus.

„Aišku, kad perdirbėjai išnaudoja žemdirbius. Pieno supirkimo kainos pas mus – vienos žemiausių Europoje. Smulkesni ūkiai iš pieno gamybos vos išgyvena. Bet mes iš dalies patys dėl to esame kalti, nes ūkininkai ilgai sėdėjo sukandę dantis ir nieko nedarė. Verslas iš geros valios daugiau pinigų tikrai nemokės, turime patys ko nors imtis", – dienraščiui sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.

Tiesa, pirmi žingsniai, anot jo, jau žengti – Lietuvoje kuriasi kooperatyvai, kuriuos valdo patys ūkininkai, tad ir pieno supirkimo kaina turėtų būti sąžininga.

„Lietuva – bene vienintelė Europos šalis, kurios pieno sektoriuje dominuoja privačios bendrovės. Kitose šalyse apie 70 proc. pieno sektoriaus valdo kooperatyvai, o tokiose šalyse, kaip Danija ar Olandija, tas skaičius siekia net 90 proc.", – pasakojo B.Markauskas.

Pieno kainos – vienos mažiausių

Stambūs žemdirbiai sugalvojo ambicingą planą – statyti pieno perdirbimo įmonę. Perdirbėjai tokiems ketinimams kiek įmanydami priešinasi, nes bijo prarasti pajamas. Verslininkų argumentai paprasti: dar vienai perdirbimo įmonei šalyje vietos nebėra.

„Geriausi perdirbėjų laikai jau eina į pabaigą, tai jie bando paskutinį kartą pasispardyti", – pridūrė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Tačiau ūkininkai neketina pasiduoti ir tikisi, kad atsiradus didesnei perdirbimo įmonių konkurencijai padidės ir žaliavos supirkimo kaina.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, vidutinė pieno supirkimo kaina pernai, palyginti su 2008 m., smuko vidutiniškai apie 30 proc.

„Vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina praeitais metais, palyginti su 2008 m., yra gerokai nukritusi. Vienu metu net buvo mažiausia visoje ES. Dabar pagal supirkimo kainas esame maždaug trečioje ar ketvirtoje vietoje nuo galo", – patvirtino ŽŪIKVC pieno ir pieno gaminių vyresnysis specialistas Paulius Račinskas.

Nors pieno perdirbėjai aiškina negalintys daugiau mokėti už pieną, bendrovių finansinės ataskaitose skelbiami nemaži pelnai. Užpernai skaičiavę nuostolius, krizės įkarštyje – 2009 m. – perdirbėjai gavo milijoninį pelną. Bendrovėms nepakenkė net tai, kad pieno produktų kaina parduotuvėse pernai buvo mažesnė nei 2008-aisiais.

Neprasti atlyginimai

Tiesa, pienininkai šiemet mažino sąnaudas. Bendrovė „Pieno žvaigždės" savo valdybos nariams už darbą 2009-2010 m. skirs tik 100 tūkst. litų.

„Pieno žvaigždžių" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas aiškino, kad ši suma valdybos nariams bus paskirstyta per dvejus metus, tačiau nebūtinai visiems po lygiai. Šiuo metu „Pieno žvaigždžių" valdyboje – šeši nariai.

2008 m. dešimčiai bendrovės valdybos narių buvo priskaičiuota iš viso 2,5 mln. litų, o 2007 m. – 2 mln., rašoma "Pieno žvaigždžių" 2008-ųjų veiklos ataskaitoje.

Tiesa, dalis „Pieno žvaigždžių" valdybos narių yra ir bendrovės darbuotojai. Taigi atlyginimą jie gaus didesnį, mat 100 tūkst. litų bus skirta tik už darbą valdyboje.
Bendrovės „Pieno žvaigždės" metinėje finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad 2008 m. vidutiniškai vadovui priskaičiuotas 223 tūkst. litų atlyginimas, arba maždaug po 18,6 tūkst. litų per mėnesį. 2009 m. viduryje visiems "Pieno žvaigždžių" darbuotojams atlyginimai sumažinti pradedant nuo administracijos. Mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams algos sumažinto apie 5–7 proc., bendras darbo užmokesčio fondas sumenko 10 proc.

Vadovaujančio „Pieno žvaigždžių" personalo vidutinis atlyginimas 2008 m. buvo 6,5 tūkst. litų, specialistų – 2,7 tūkst. litų, o darbininkų - kiek daugiau nei 2 tūkst. litų. 2007 m. vadovaujantis personalas vidutiniškai per mėnesį uždirbo 6,3 tūkst. litų, specialistai – 2,1 tūkst. litų , o darbininkai – 1,6 tūkst. litų.

Bendrovėje „Rokiškio sūris" vadovaujamas pareigas einantiems asmenims per mėnesį mokama apie 4,5 tūkst. litų, darbuotojams – 2,1 tūkst. „Pernai atlyginimų nemažinome, padarėme tai dar 2008 m.", – dienraščiui sakė „Rokiškio sūrio" valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

Labai panašūs atlyginimai yra ir kitose didžiosiose pieno perdirbimo bendrovėse.

Skaičiai ir faktai
Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris" 2009 m. gavo beveik 561,2 mln. litų litų konsoliduotų neaudituotų pajamų – 17,7 proc. mažiau nei 2008-aisiais, kai jos siekė 681,8 mln. litų.

Vien gruodžio pardavimas siekė 43,6 mln. litų ir buvo 17,5 proc. mažesnis nei 2008-ųjų gruodį, kai pajamos siekė 52,9 mln. litų, per NASDAQ OMX Vilniaus biržos informacinę sistemą pranešė bendrovė.

2009 m. „Rokiškio sūrio" pardavimas buvo 3,8 proc. mažesnis, nei planuota (583 mln. litų). Bendrovės valdybos pirmininko Daliaus Trumpos teigimu, didžiausią įtaką tam turėjo laikini draudimai eksportuoti į Rusiją ir dėl silpnos paklausos sumažėjęs pardavimas vidaus rinkoje.

„Rokiškio sūrio" grupės pardavimas pernai per tris ketvirčius siekė 517,5 mln. litų – 16,9 proc. mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau grupė vis tiek uždirbo 9,7 mln. litų grynojo pelno. Pernai per devynis mėnesius grupė buvo patyrusi beveik 13,2 mln. litų nuostolių.

Didžiąją šių metų grynojo pelno dalį grupė uždirbo per trečią ketvirtį – 9,1 mln. litų, arba 3,8 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Kitos didelės pieno perdirbimo įmonės „Žemaitijos pienas" pardavimas pernai, palyginti su 2008 m., taip pat sumažėjo. Jis smuko 23,3 proc., iki 277,1 mln. litų, tačiau grynasis grupės pelnas pernai pasiekė 5,9 mln. litų. Pernai tuo pačiu metu „Žemaitijos pieno" grupė turėjo 8,3 mln. litų nuostolių.

Beveik dešimtadaliu smuktelėjo ir trečios didžiosios šalies pieno perdirbimo bendrovės „Pieno žvaigždės" pardavimas. Tačiau grynasis praeitų metų pelnas pasiekė net 9,9 mln. litų. Užpernai tuo pačiu metu įmonės grynasis pelnas buvo vos 119 tūkst. litų.

„Pieno žvaigždžių" valdybos pirmininkas Paulas Bergqvistas teigė, kad reikšmingą įtaką bendrovės finansiniams rezultatams šiemet turėjo mažesnės nei prieš metus produkcijos kainos ir smukęs vartojimas.

„Tačiau net ir mažėjant vartojimui, bendrovė išlaikė turimas pieno produktų rinkos dalis. Pardavimas eksporto rinkose sudarė pusę visų pajamų ir siekė 227,7 mln. litų. Palyginamuoju laikotarpiu bendrovė supirko 7 proc. daugiau žaliavinio pieno", – pranešime aiškino valdybos pirmininkas.

Šiemet „Pieno žvaigždės" tikisi dar palankesnių metų. Bendrovė planuoja pasiekti apie 640 mln. litų pardavimo pajamas, kurių daugiau nei pusę sudarys pardavimas eksporto rinkose. 2010 m. pabaigoje planuojamas apie 11 proc. EBITDA (pelnas prieš mokesčius, amortizaciją ir kitus nuskaitymus) pelningumas ir apie 3 proc. grynasis metinis pelningumas.

Šiais metais numatoma apie 20 mln. litų investicijų programa, kuri bus skirta didinti sėkmę pelniusių produktų gamybai ir palaikomosioms investicijoms.

Eksporto subsidijos
Išbristi iš nuostolių pieno perdirbėjams padėjo ES eksporto subsidijos. Lietuvoje veikiantiems pieno produktų eksportuotojams pernai išmokėta beveik 17,6 mln. litų ES eksporto subsidijų. Lietuvos įmonėms iš šios sumos teko 13,9 mln. litų.

Daugiausia subsidijų – 7,6 mln. litų, arba 54,5 proc. visos Lietuvos įmonėms išmokėtos sumos – teko bendrovei „Pieno žvaigždės". „Žemaitijos pienas" gavo 2,9 mln. litų (20,8 proc.), „Rokiškio sūris" – 1,9 mln. litų (13,7 proc.) subsidijų.

Vilkyškių pieninei išmokėta 0,64 mln. litų, „Marijampolės pieno konservams" – 0,05 mln. litų, kitoms Lietuvos įmonėms – 0,85 mln. litų.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pagal eksporto licencijas Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms iš viso numato išmokėti 18,2 mln. litų eksporto subsidijų.