Nuo šiol mūsų šalį bus galima užuosti. Pristatytas Lietuvos kvapas, anot projekto iniciatorių, simbolizuoja pačius geriausius lietuvių tautos bruožus ir šalies savitumą.

Jau keletą metų kuriamas Lietuvos įvaizdis ir šalies prekės ženklas. Valdžia šiam reikalui dėjo nemažai pastangų, pagalbon samdėsi visame pasaulyje garsius ekspertus ir išleido milijonus litų. Tačiau apčiuopiamo rezultato kol kas nematyti.

O kvapų ir emocinės rinkodaros specialistas Mindaugas Stongvilas nusprendė Lietuvos įvaizdį papildyti kvapu. Už šalies įvaizdžio formavimą atsakingos institucijos tikina, kad tai – puiki idėja, juolab kad valstybei tai nieko nekainavo. Tiesa, Prancūzijoje sukurtas Lietuvos kvapas patiems tautiečiams su Lietuva nelabai asocijuojasi.

Kaip kilo idėja sukurti Lietuvos kvapą?

Ši mintis mums kilo maždaug prieš porą metų, kai valdžia pradėjo spręsti šalies identiteto, Lietuvos prekės ženklo ir Vilniaus – Europos kultūros sostinės (VEKS) klausimus.

Su keliais kolegomis, kurie kaip ir aš dirba emocinės rinkodaros srityje, sugalvojome, kad reikėtų sukurti kvapą viešajai įstaigai VEKS. Vėliau panorome sukurti kvapą, skirtą Lietuvos tūkstantmečio minėjimui, taip ši idėja mus ir užkabino. Galų gale nusprendėme sukurti kvapą, skirtą didžiausiam šalyje rinkodaros projektui – Lietuvos prekės ženklui – papildyti. Idėją plėtojome maždaug pusmetį ir rėmėmės nuostata, kad Lietuvos simbolika šiuo metu nepilna – tai herbas, himnas ir vėliava. Juos galima pamatyti, paliesti, išgirsti. Tačiau iki šiol Lietuvos įvaizdžiui kurti visiškai neišnaudotas itin svarbus žmogaus pojūtis – uoslė, nors ji yra vienas pagrindinių emocijų variklių.

Be to, visi šie simboliai nėra visai lietuviški ir išskirtiniai mūsų valstybei ar tautai. Lietuvos vėliavos spalvos pažįstamos visame pasaulyje, yra net keletas vėliavų, labai panašių į mūsų trispalvę. Herbe pavaizduotas turtingas, galingas riteris – tai labiau atspindi to meto Europą, o ne išskiria Lietuvą iš visų kitų šalių. Tautinės giesmės autorius Vincas Kudirka nebuvo nei kompozitorius, nei muzikantas. Jis buvo gydytojas ir poetas, todėl Lietuvos himno melodija taip pat neišskirtinė, ji panaši į daugelį kitų to meto kūrinių. Mes norėjome sukurti ką nors išskirtinio, atspindinčio būtent Lietuvos ir lietuvių bruožus.

Bet Lietuvos kvape irgi yra nelietuviškų akcentų, be to, jis pagamintas Prancūzijoje, kodėl šie kvepalai turėtų būti lietuviškesni už valstybės simbolius?

Nėra prasmės į kvepalus sudėti visus kvapus, kurie yra Lietuvoje ir kurie vietos gyventojams yra gerai pažįstami. Todėl nusprendėme vadovautis emocinėmis ir simbolinėmis reikšmėmis. Pavyzdžiui, šviežiai iškeptos duonos ar pyrago kvapas daugeliui žmonių asocijuojasi su vaikyste, tėvų namais, ramybe.

Taip yra ir su mūsų parinktais nelietuviškais kvapais. Pavyzdžiui, augalas sandalas siejamas su Indija, sanskritu, tad ir su indoeuropiečių kalbomis. O lietuvių kalba yra seniausia iš šios giminės. Kedro medis simbolizuoja tvirtybę ir išskirtinumą, nes kedrų giraitėse iš esmės neauga jokie kiti medžiai. Muskusas įkvepia pasitikėjimo savimi, o to mūsų tautai niekada netrūko, sugebėdavome nugalėti kur kas stipresnius už save ir t. t. Tačiau kartu stengėmės, kad tas kvapas lietuviams būtų pažįstamas, todėl sudėjome ir medžio dūmo kvapą, kuris turėtų asocijuotis su ritualiniais dalykais, pagoniškomis apeigomis, samanų, lauko gėlių, aviečių kvapus.

Taigi, iš visos prieinamos informacijos – šalies istorijos, tautosakos, šalies įvaizdžio formuotojų, valstybės galvų teiginių – surinkome faktus, kurie, mūsų nuomone, aiškiai apibrėžia Lietuvą. Pagal šiuos duomenis suformavome reikalavimus kvapų kūrėjams – prancūzų bendrovei "Galimard".

Tiesa, proporcijas derino ir kai kuriuos kvapus pridėjo patys gamintojai. Jie yra šios srities žinovai, tad jei sako, kad kvapų puokštei šio to trūksta, manau, reikia į jų nuomonę atsižvelgti. Neužtenka tiesiog paimti po pusę litro įvairių kvapų, juos supilti į vieną dubenį ir pamaišyti. Todėl visas procesas ir truko taip ilgai – prancūzai atsiųsdavo mums pavyzdžius su savo pastabomis, ką dar galima patobulinti, mes juos išbandydavome, surašydavome savo pasiūlymus ir siųsdavome jiems atgal. Ir taip keletą kartų.

Kiek kainavo Lietuvos kvapas ir kas šį projektą finansavo?

Šis projektas buvo finansuojamas tik privačiomis lėšomis. Apie jį informavome visas institucijas, kurios atsakingos už Lietuvos įvaizdį. Turėjome vilčių, kad gausime paramą, bet nepavyko. Iš vienų sulaukėme moralinio palaikymo, kiti sakė: artėja rinkimai, dabar mums ne tas galvoje, eikit, netrukdykit. Treti iš viso nereagavo. Nieko baisaus. Tiesą pasakius, mums svarbiau buvo, kad kokia nors valstybinė įmonė taptų partnere, o ne duotų pinigų. Tiesiog būtume rimčiau atrodę. Bet taip, kaip išėjo, galbūt yra net geriau.

Dabar, kai jau turime produktus, tęsiame savo žygius. Neseniai keletą buteliukų "Lietuvos kvapo" perdavėme Krašto apsaugos ministerijai, kuri išsiųs juos Afganistane tarnaujantiems tautiečiams. Artimiausiu metu ketiname "Lietuvos kvapą" padovanoti visiems ambasadoriams, gyvenantiems užsienio šalyse. Taip pat įteiksime dovaną Prezidentei. Tada dalybas stabdysim, nes pagaminta buvo tik 1000 buteliukų. Tai yra rankų darbo kūrinys ir žmonės greičiau gaminti tiesiog nespėja.

O kainos nenorėčiau detalizuoti. Vien sukurti naują kvapą kainuoja apie 50 tūkst. JAV dolerių (apie 125 tūkst. litų). Mums pavyko šiek tiek nusiderėti. Bet naujo kvapo ir dizaino sukūrimas, kvepalų gamyba ir kiti dalykai atsiėjo gerokai per 100 tūkst. litų. Kaip privatiems asmenims tai labai daug. Dėl to projektas šiek tiek vėlavo. Norėjome jį pristatyti per Valstybės dieną, bet teko atidėti.

Kam skirtas šis projektas? Į jį investavote nemažai pinigų, tad kodėl įsteigėte viešąją įstaigą, o ne bendrovę, negi nesiekiate pelno?

Projekto iniciatoriai ir autoriai yra grupelė bendraminčių. Pernai lapkritį įkūrėme viešąją įstaigą "LT Kvapai", tad galima sakyti, kad ji ir sukūrė šį kvapą. Pati idėja ir kvapas yra patentuoti šios įstaigos vardu. Bet visą gamybą ir pardavimą organizuoja kitos bendrovės. Konkrečiai šį gaminį išleido bendrovė "Kvapo kodas" – kvapų rinkodaros įmonė. Kitą mėnesį bendrovė "Baltijos kvapai" išleis šio prekės ženklo kvapiąsias žvakes. Be to, prancūzai mums iš viso kūrė keturias kvapų linijas: vyrišką, moterišką, žemės ir vandens. "Lietuvos kvapu" tapo žemės kvapas. Visos natos jame buvo šiek tiek suspaustos ir suintensyvintos, kad galima būtų kvėpinti patalpas. Ateityje iš moteriškos linijos, manau, atsiras ir kvepalai kūnui. Bet šį gaminį pasaugosime kokiai nors ypatingai progai.

Tiesa, kelių pasiūlymų atsisakėme, pavyzdžiui, Lietuvos kvapo muilo. Taip pat šio kvapo šampūno, tualeto gaiviklio ir pan. Norime išlaikyti tam tikrą lygį. Gal kiek kvailai atrodome su savo patriotizmu, bet dėl to nesigailime.

Aišku, ateityje tikimės atgauti bent dalį investuotų pinigų. Tarkime, Lietuvos vėliava – ji yra valstybės simbolis, bet vėliavas kažkas siuva ir pardavinėja. Taip darysime ir mes. Produktai bus platinami, bet turtų iš to nesitikime. Turime kitą tikslą, norime šį kvapą išpopuliarinti. Juo galėtų kvepėti Lietuvos stendai oficialiose ir komercinėse parodose, oro uostai, ambasados, viešbučiai ir kitos reprezentacinės vietos. Taip pat planuojame susisiekti su įvairiose pasaulio šalyse gyvenančiais lietuviais, išsiųsti jiems po buteliuką "Lietuvos kvapo" ir paprašyti, kad tam tikrą dieną ir valandą visi jie išeitų į gatves ir papurkštų šių kvepalų.

Su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija jau sutarėme. Jiems šis projektas jiems labai patiko, tad viešbučiai netrukus kvepės "Lietuvos kvapu".

Ar tai reiškia, kad kvepalus ketinate pardavinėti tik tam tikroms bendrovėms ir galbūt valstybinėms institucijoms kaip ambasados?

Kiek galėsime, tiek buteliukų išdalysime. Bet visą laiką produkto dalyti nemokamai negalime. Taip, jei viešbučiams, oro uostams, ambasadoms ar kitoms institucijoms ši mintis patiks, jie galės "Lietuvos kvapą" pirkti. Bet kvepalų gali įsigyti bet kas. Jais prekiaujama internetu.

Kita vertus, jei būtume žiūrėję tik į komercinę pusę, tikriausiai būtume pasinaudoję vieno viešo asmens teiginiu, kad Lietuva dabar kvepia mėšlu ir kaip juoką būtume sukūrę mėšlo kvapo kvepalus. Būtume labai pigiai pasidarę gerą reklamą ir turėtume, o šis kvapas kurį laiką tikriausiai būtų kur kas populiaresni nei "Lietuvos kvapas" kada nors bus.

Ar tiesa, kad ir Las Vegasas sukūrė savo kvapą?

Taip. Mes, galime sakyti, įkvėpėme kolegas iš JAV tai padaryti. Prieš porą metų savo idėją pristatėme Niujorko kvapų rinkodaros instituto vadovams. Jie išpūtė akis, bet pripažino, kad šis projektas labai originalus, ir mus labai daug konsultavo. O prieš praėjusių metų lapkritį Las Vegase vykusią kvapų rinkodaros konferenciją, kolegos iš Niujorko pasiteiravo, ar konferencijai jie galėtų sukurti Las Vegaso kvapą. Sutikome. Turiu pripažinti, kad tas kvapas – tikrai geras, bet jų projektas buvo vienkartinis ir dabar jis, regis, yra sustojęs. O mes kovosime už "Lietuvos kvapo" įteisinimą kaip vieno iš šalies simbolių. Beje, žinau, kad ir estai žada kurti savo kvapą.

Sakėte, kad dirbate emocinės rinkodaros srityje, kas tai yra?

Vadovauju rinkodaros įmonei, kuri užsiima emocine rinkodara. Dirbame su prekės ženklų kūrimo ir stiprinimo projektais. Paprastai kalbant, daiktams, įvairiems gaminiams, pavadinimams ar prekės ženklams bandome suteikti emocinį atspalvį, kad žmonėms tos prekės su kuo nors asocijuotųsi ir šie jas prisimintų. Tam dažniausiai naudojamas garsas, vaizdas ir kvapas.

O kokia jūsų profesija, kokius mokslus esate baigęs?

Šiaip nesu kvapų žinovas. Esu fizikas. Vilniaus universitete esu baigęs radiofiziką. Bet, kaip žinote, fizikai yra labai universalūs žmonės, jie net valstybę valdo (juokiasi). Dabar jau negaliu pasakyt, kvapai – mano darbas ar pomėgis.

Kvepalų gamyba

Kvepalai gaminami trijų natų principu. Viršutinė juntama vos atkimšus kvepalų buteliuką. Vidurinė atsiskleidžia maždaug po pusvalandžio. Bazinė – po poros valandų. Ši nata yra kvepalų pagrindas, tai – sunkūs, stiprūs ir įvairų psichologinį poveikį (jaudina, ramina, atpalaiduoja) žmogui turintys kvapai. Dauguma bazinei natai sukurti naudojamų kvapų yra afrodiziakai.

"Lietuvos kvapo" sudedamosios dalys

Viršutinė nata – bergamotėsi lauko gėlių puokštės nata, imbierai, avietės, raudonų uogų nata, greipfrutai.

Vidurinė nata – pakalnutės, alyvos, rožės.

Bazinė nata – ambros, medžių samanos, kedrai, sandalai, pačiuliai, muskusas, medžio dūmo nata.

Grafinį ženklo, pakuotės ir buteliuko dizainą sukūrė bei pagamino žinomi Lietuvos dizaino meistrai Giedrius Laurušas ir Juozas Brundza. Kvepalus pagal sudarytą kvapų apibūdinimą pagamino prancūzų bendrovė "Galimard" – viena seniausių parfumerijos pasaulyje.

Idėjos autorių teigimu, viršutinė "Lietuvos kvapo" nata turėtų atskleisti, kokie mes esame dabar, kokius mus mato svečiai, nusileidę oro uoste ir stotyse. Esame žalia valstybė – turime daug natūralios gamtos plotų, jaukius miestus, esame smalsūs, išsilavinę ir mielai naudojamės moderniosiomis technologijomis.

Vidurinė nata esą atskleidžia tikruosius mūsų tautinius bruožus – tai, kokie esame nuo seno: stipriai susiję su savo protėviais ir tradicijomis, darbštūs, drąsūs ir kūrybingi. Taip pat tolerantiški, nes jau šimtmečius Lietuvoje gyvena įvairios religijos ir tautos, esame žemdirbių šalis.

Bazinė nata susijusi su garbinga Lietuvos istorija, atspindi žmonių mentalitetą, išgyvenimus, patirtį ir kultūrą. Naudojame seniausią pasaulyje indoeuropiečių kalbą, buvome sukūrę didžiulę valstybę Europoje, ilgiausiai Europoje išlaikėme pagonišką tikėjimą.

"Lietuvos kvapas" dalyvavo Lietuvos inovacijų centro rengiamame nacionaliniame Inovacijų prizo konkurse. Kvepalai buvo nominuoti Inovatyvaus produkto kategorijoje, tačiau tarp prizininkų nepateko.