A. Sekmokas: fiksuota pelno norma energetikos įmonėms neturi būti garantuojama

Energetikos įmonių pelnas ir toliau bus reguliuojamas, kaip tai daroma ir dabar, žada energetikos ministras Arvydas Sekmokas, tačiau siūlo pereiti nuo politinio reguliavimo prie ekonominio.

"Galutinis tarifas vartotojams priklausys nuo įmonės veiklos efektyvumo", - tokią poziciją ministras dėsto Seimui perduotuose atsakymuose į parlamentarų interpeliacijos jam klausimus.

Pasak ministro, siekiant, kad tarifas ne augtų, o mažėtų ir įmonių veiklos efektyvumas didėtų, fiksuota pelno norma įmonėms neturi būti garantuojama.

A.Sekmokas teigia, kad fiksuota pelno norma neskatina įmonių veikti efektyviai ir mažinti sąnaudas: "Priešingai - įmonės linkusios didinti sąnaudas (plėsti bazę, nuo kurios skaičiuojama pelno norma) ir pasiimti įstatymu garantuotą pelno normą. Tuo tarpu nesant fiksuotos pelno normos, skatinama, kad įmonės siektų pelno ne tarifo didinimo, o jų mažinimo sąskaita", - tvirtina ministras.

Jo teigimu, Kainų komisijai tvirtinant viršutines kainų ribas, bus siekiama sąžiningai padalinti sąnaudų mažinimo sąskaita gautą naudą tarp vartotojų ir reguliuojamą veiklą vykdančių įmonių.

Ministras žada, kad dėl pelno normos nustatymo tvarkos pokyčių elektros kaina vartotojams nedidės.

Pasak A.Sekmoko, iki šiol buvusi praktika parodė, kad esantis reguliavimas su pelnų ribojimais procentais tinkamai neveikė ir neapsaugojo vartotojų nuo šilumos, dujų ar elektros kainų kilimo.

Atsakymuose A.Sekmokas pakartojo, kad naują atominę elektrinę planuojama pradėti eksploatuoti 2020 metais, o strateginį investuotoją aprinkti ir sutartį su juo pasirašyti - 2011 metais.

Pasak ministro, numatoma, kad atominės elektrinė bus konkurencinga ir atsiperkanti, nes atliktos studijos ir vertinimai rodo, kad atominėse elektrinėse energijos gamybos kaštai (įskaitant ir investicijų atsipirkimą) - žymiai mažesni nei deginant dujas, anglis ar mazutą.

A.Sekmoko teigimu, nuo derybų su potencialiu strateginiu investuotoju proceso eigos ir rezultatų priklausys, kokiomis dalimis pasiskirstys naujos elektrinės akcinis kapitalas bei koks bus investicijų į ją poreikis.

Lietuvos dalis turėtų siekti ne mažiau kaip 34 proc. Tokia Lietuvos dalis numatyta įstatyme.

Tačiau ministras neatsakė į klausimą, ar neketinama atsisakyti privataus investuotojo statant naująją elektrinę. A.Sekmokas pabrėžė, kad tokio investuotojo parinkimas yra numatytas įstatymais.

Viešas strateginio investuotojo konkursas žlugo iš jo pasitraukus vieninteliam dalyviui - Pietų Korėjos bendrovei "Korea Electric Power Corp." ("Kepco").

Ministras paneigė, kad už ministerijai reikalingas paslaugas yra atsiskaičiusios ministerijos kuruojamos įmonės. "Tokių atvejų nėra, Energetikos ministerija perka jai reikalingas paslaugas, o įmonės- joms".

A.Sekmokas taip pat pažymi, kad Nacionalinėje energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijoje nėra numatoma privatizuoti skirstomuosius ir perdavimo tinklus, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ar Kauno hidroelektrinė.

Jis paneigė, kad Kruonio elektrinės blokai yra išnuomoti "tretiesiems asmenims". "Blokai nebuvo ir nėra nuomojami jokioms trečiosioms šalims", - teigia A.Sekmokas.

Seimo statutas numato, jog pateikus interpeliaciją ministrui, jis turi per dvi savaites atsakyti į pateiktus klausimus. Išklausęs ministro atsakymus Seimas dėl interpeliacijos turi priimti nutarimą, kuriuo pareiškiamas Seimo pritarimas arba nepritarimas atsakymui.

Nutarimas, kuriuo pareiškiamas nepritarimas ministro atsakymams ir jam pareiškiamas nepasitikėjimas, gali būti priimtas ne mažiau kaip 71 parlamentaro balsais. Priėmus tokį nutarimą, ministras privalo atsistatydinti.

Po interpeliacija A.Sekmokui pasirašė pusė visų Seimo narių - 70. Pagrindinis jam metamas kaltinimas - konkurso dėl naujos atominės elektrinės statybos žlugimas.

Energetikos ministerija pradėjo veikti 2009 metų sausio 12-ąją.