Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sukurtas nemažas socialinių paslaugų tinklas, tačiau jo aprėptis, paslaugų įvairovė ir kokybė vis dar nepakankami. Juolab kad demografinės tendencijos leidžia daryti prielaidą, jog socialinių paslaugų poreikis ilgainiui tik dar labiau augs.
Suteikia daug galimybių
Šioje srityje plačių galimybių suteikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) administruojamos priemonės, finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.
Viena tokių priemonių – „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“. „Pagrindinis socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros tikslas – didinti negalinčių savimi pasirūpinti žmonių gebėjimus ir iniciatyvą pasirūpinti savimi bei integruotis į visuomenę. Už ES lėšas skirtinguose Lietuvos regionuose steigiamos ar modernizuojamos nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos, kuriose pagalba teikiama suaugusiesiems, turintiems negalią, neįgaliems ir sutrikusio intelekto vaikams, pagyvenusiems asmenims, socialinės rizikos šeimoms ir šių šeimų vaikams, socialinės rizikos suaugusiems asmenims, taip pat kitiems gyventojams, susiduriantiems su socialinėmis problemomis“, – pasakojo SADM Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Pauliukonis.
Įžengė į antrą etapą
Įgyvendinant minėtą administruojamą SADM priemonę, remiami dienos socialinės globos centrai, teikiantys dienos ar trumpalaikę socialinę globą, socialinės priežiūros centrai, teikiantys socialinę priežiūrą dieną, savarankiško gyvenimo namai, teikiantys socialinės priežiūros paslaugas, laikino gyvenimo namai, teikiantys trumpalaikę socialinę globą, taip pat mišrios globos įstaigos, kuriose teikiamos įvairios socialinės paslaugos naudojant tą pačią įstaigos bazę.
Antrame įgyvendinimo etape, be pirmo etapo remtų veiklų, atsirado dar viena nauja – psichosocialinės pagalbos centrų kūrimas arba modernizavimas.
„Įgyvendinant priemonės projektus gerinama bei plėtojama nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūra, mažinami socialinių paslaugų infrastruktūros skirtumai savivaldybėse, dekoncentruojamas ir decentralizuojamas socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas, didinama socialinių paslaugų įvairovė, padedama patiems asmenims, kuriems skirtos socialinės paslaugos, jų šeimos nariams sugrįžti į darbo rinką“, – aiškino SADM atstovas.
Dėmesio centre – neįgalieji
Kauno rajono socialinių paslaugų centras pagal šią priemonę sėkmingai įgyvendino net du projektus: „Kauno rajonosocialinių paslaugų infrastruktūros plėtra – dienos socialinės priežiūros skyriaus suaugusiems asmenims, turintiems negalią, įkūrimas savivaldybės biudžetinėje įstaigoje Kauno rajono socialinių paslaugų centre“ bei „Mišrių socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimoms infrastruktūros plėtra Kauno rajone, įkuriant pagalbos šeimai tarnybą ir vaikų dienos centrą“.
Projektų vadovė Raminta Popovienė prisiminė, kad pirmojo projekto idėją padiktavo Kauno rajono socialinių paslaugų centro turėtos patalpos – didžiulė sporto salė.
„Atsirado galimybė teikti paraišką socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai. Rekonstruotame pastate buvo įkurtas daugiafunkcis centras, kuriame žmonės, turintys negalią, iš viso Kauno rajono turi galimybę turiningai leisti laisvalaikį“, – pasakojo pašnekovė.
Nauda – šimtams žmonių
Neįgaliesiems buvo nupirkti specialūs treniruokliai, įsigyta transporto priemonė, įgyvendinus projektą, buvo sukurtos darbo vietos kineziterapeutui bei sporto specialistui, kurie rūpinasi dienos socialinės priežiūros skyriaus lankytojais.
„Salėje vyksta įvairios šventės, koncertai neįgaliesiems, organizuojama Kauno rajono neįgaliųjų sporto šventė, kurioje dalyvauja 300–400 žmonių, minima Tarptautinė neįgaliųjų diena“, – vardijo R.Popovienė.
Įgyja vertingų įgūdžių
Šiandien Kauno rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai gali džiaugtis ir kito įgyvendinto projekto – „Mišrių socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimoms infrastruktūros plėtra Kauno rajone, įkuriant pagalbos šeimai tarnybą ir vaikų dienos centrą“ – rezultatais.
Pasak R.Popovienės, šis Kauno rajone, Domeikavoje, įsteigtas dienos centras dviem dešimtims vaikų iš socialinės rizikos šeimų garantuoja turiningą užimtumą ir stiprina jų socialinius įgūdžius.
„Įgyvendinant projektą buvo rekonstruotos patalpos, nupirkta įrangos, baldų, sutvarkyta aplinka. Po pamokų į centrą atėję vaikai čia įgyja vertingų įgūdžių: mokosi gaminti valgyti, imasi kitų buities darbų, ruošia pamokas, čia organizuojami ir įvairūs renginiai, šventės“, – pasakojo projekto vadovė.
Vaikams padeda socialinis darbuotojas, psichologas ir kitų patyrusių specialistų komanda. Pašnekovės teigimu, dėl tokių projektų naudos nekyla jokių abejonių, džiugu, kad yra ir savivaldybės palaikymas.
Daugėja paslaugų
Gargžduose veikiantis Klaipėdos rajono paramos šeimai centras teikia socialines paslaugas asmens namuose ir aprūpina šio regiono gyventojus techninės pagalbos priemonėmis.
Siekdama pagerinti paslaugų kokybę šių metų rugpjūčio pabaigoje įstaiga įgyvendino projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra Klaipėdos rajono paramos šeimai centre“. Vykdant projektą iš esmės buvo atnaujintos įstaigos patalpos.„ Rekonstruotoms patalpoms bent 10 metų nereikės stambesnių investicijų, bus taupomi energijos ištekliai, įstaigos teikiamos paslaugos sudarys galimybę rajono gyventojams sugrįžti į visuomeninį gyvenimą, lengviau integruotis į darbo rinką. Be to, įstaigai suteikta galimybė plėsti socialines paslaugas“, – pasakojo centro direktorė Jurinda Jasevičienė.
Įstaiga taip pat įsigijo kompiuterinės technikos, skalbimo, masažo ir kitos įrangos, naujų baldų.
Užpildė tuščią nišą
Anykščių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras neseniai taip pat įgyvendino nestacionarių socialinių paslaugųplėtros projektą. Įstaigos iniciatyva Debeikių miestelyje buvo įkurti savarankiško gyvenimo namai senyvo amžiaus asmenims.
„Mūsų savivaldybė išsiskiria ypač dideliu pensinio amžiaus gyventojų skaičiumi. Senoliams, kuriems reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra ar slauga, teikiamos stacionarios socialinės globos paslaugos. Tačiau nestacionarių socialinių paslaugų poreikis buvo tenkinamas tik iš dalies“, – pasakojo Socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Pleškienė.
Įgyvendinant projektą rekonstruotos ir gyventi pritaikytos apie 350 kv. m ploto patalpos ambulatorijos pastate. Senyvo amžiaus asmenims įrengta 12 gyvenamųjų kambarių, iš kurių 2 pritaikyti neįgaliesiems.
Kaip Dievo ausyje
Savarankiško gyvenimo namuose teikiamos paslaugos iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, kuriems nereikia nuolatinės intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis buityje. O senjorų artimiesiems, globėjams suteikiama galimybė aktyviau įsilieti į darbo rinką.
Šiuo metu čia apgyvendinta trylika 70–90 metų senjorų. Kaip tikina patys senoliai, čia jiems užtikrintos puikios sąlygos.
„Labai čia patinka, gyvenu kaip Dievo ausyje“, – šypsojosi viena gyventojų Bronislava Bulavienė. „Net namuose ne kiekvienas turi tokias sąlygas, kokios yra čia“, – tvirtino kitas senolis Albinas Miškinis.
Skaičiai ir faktai
Priemonės „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ pirmo etapo projektams įgyvendinti skirta daugiau nei 61 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų.
Iš viso buvo pasirašytos 43 nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektų finansavimo ir administravimo sutartys. 2010 m. pradėtas įgyvendinti antras etapas: pasirašytos 66 sutartys, kurių vertė 105,8 mln. litų, iš jų 89,5 mln. litų – ERPF lėšos. Dauguma projektų dar vykdoma.
Naujausi komentarai