Vyriausybė tikisi priversti valstybines įmones bent per artimiausius kelerius metus savo finansiniais įnašais gerokai labiau prisidėti prie biudžeto formavimo.

Pirmadienį Vyriausybės pasitarime aptartas klausimas „Dėl valstybės valdomų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių finansinių rodiklių nustatymo“.

2010-ųjų pabaigoje Vyriausybė patvirtino preliminarius reikalavimus valstybinėms įmonėms dėl atskaitymų į valstybės biudžetą. Tikėtasi, kad jau 2011 metais šie įnašai pasieks ne mažiau kaip 400-500 milijonų litų. Vien iš „Lietuvos geležinkelių“ tikėtasi papildomai gauti daugiau kaip 250 mln. litų.

Tačiau kai šį pavasarį visos valstybės valdomos bendrovės atsiuntė savo preliminarius skaičiavimus, kiek įnašų galėtų šiemet atlikti į biudžetą, paaiškėjo, kad šiemetiniai planai dar labai kuklūs. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ suplanavo mažesnes kaip 100 mln. litų išmokas biudžetui.

Vyriausybė pirmadienį pripažino, kad juntamas valstybės valdomų įmonių pasipriešinimas planams jų sąskaita padidinti įplaukas į valstybės biudžetą.  „Didelio progreso kol kas nematome. Matome nemenką rezistenciją, tarp jų ir iš „Lietuvos geležinkelių“ pusės. Taigi, diskusija šiuo klausimu yra labai sveika, ji bus tęsiama“, - po Vyriausybės pasitarimo sakė premjero patarėjas Mykolas Majauskas.

Beje, šis patarėjas šių metų pradžioje viešai konfliktavo su „Lietuvos geležinkelių“ generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka. Konfliktas kilo po to, kai M.Majauskas pareikalavo, jog ši didžiulė bendrovė numatytų savo šiemetiniuose planuose gerokai didesnius atskaitymus į valstybės biudžetą. Tačiau S.Dailydka atsisakė tai padaryti, tvirtindamas, kad visi planai bus pagrįsti ne politiniais užsakymais, bet realiais finansiniais paskaičiavimais.

Neseniai „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė, kad negali sau leisti šiais metais nustatyti daugiau kaip trijų procentų kapitalo grąžos, nors Vyriausybė reikalavo bent trigubai didesnių skaičių.

M.Majauskas pripažino, kad tokie planai yra „per menki“. „Tikimės, kad ateityje vis dėlto sugebėsime pasiekti ne 3, bet 9, o galbūt ir 12 proc.  kapitalo grąžą. Tokie ambicingi planai yra ir Vyriausybės, ir pačių bendrovių interesas“, - tvirtino premjero patarėjas.

Jis pagrasino, kad Vyriausybė spręs klausimą dėl valstybinių įmonių stebėtojų tarybų bei valdybų narių ir dėl vadovų atitikimo užimamoms pareigoms, jeigu „nebus pasiekti nustatyti rodikliai ar neužsibrėžti pakankamai ambicingi, bet realūs planai“.

Premjeras Andrius Kubilius pastebėjo, kad Vyriausybė dar nebaigė svarstymų dėl valstybės valdomų bendrovių atskaitymų į biudžetą, nenustatė konkrečių rodiklių šiems metams. „Bet svarstymai jau prasidėjo, nors jie ir dar nėra pasibaigę, nes ne visos įmonės sutinka labiau prisidėti prie biudžeto. Kompanijos turi turėti ambicingus tikslus. Tikrai yra nelogiški tokie argumentai, kad negalima mažinti sąnaudų“, - tvirtino premjeras.

Jis pareiškė nepasitenkinimą "Lietuvos geležinkelių" planais šiemet ir kitąmet krovinių vėžimo apimtis didinti tik po tris procentus. Pasak premjero, tai pernelyg kuklūs planai, nes esą augant ekonomikai galima turėti ir platesnius užmojus didinti krovinių pervežimus, geležinkeliams atnešančius liūto dalį pajamų bei pelno.

Anot jo, kitą savaitę Vyriausybėje turėtų būti aptarti didžiausių dešimties transporto ir energetikos kompanijų finansiniai tikslai, nustatyti šiems metams. Vėliau turėtų būti nustatyti atitinkami „ambicingi planai“ ir kitoms dar maždaug dviem dešimtims įmonių.

M.Majauskas patvirtino, kad valstybinių įmonių atskaitymų į biudžetą planai turėtų būti Vyriausybėje patvirtinti per artimiausias dvi savaites, vėliausiai – iki balandžio pabaigos.

Papildomais atskaitymais iš valstybinių įmonių Vyriausybė tikisi sumažinti didžiulį biudžeto deficitą.