Vos prieš keletą metų Tauragėje užsiimančiųjų videonuoma verslas klestėjo, žmonės nepagailėdavo 3–4 litų filmui išsinuomoti. Sparčiai plintant nelegaliam video ir muzikos failų dalijimuisi internete, muzikos įrašų pardavimas bei filmų nuoma beveik sustojo. Į kovą su piratais 2006 metais stojo Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija LANVA, besirūpinanti intelektinės nuosavybės – filmų, muzikos įrašų, žaidimų – apsauga elektroninėje erdvėje. Tauragės videonuomų savininkai skeptiškai žiūri į savo „gelbėtoją“, gūžčioja pečiais ir liūdnai prognozuoja, jog per porą metų bus priversti trauktis iš verslo.

Liūdni laikai videonuomai

Tauragėje veikia trys filmų nuoma užsiimančios įmonės, kurių verslą ėmė žlugdyti virtualioje erdvėje atsiradusios tokios programos kaip „Torrent“. Verslo klestėjimo laikotarpį „Videogido“ savininkas Darius Kulpavičius prisimena, kai senos juostinės laikmenos (VGH) su filmais keitėsi į kokybiškesniu vaizdu bei garsu pasižyminčius DVD. Kai žmonės pajuto, jog filmai internete lengvai prieinami ir jų parsisiuntimas nieko nekainuoja, apie videonuomos salonus užmiršo. Negana to, nelegalių siuntėjų skaičių augina vis spartėjantis internetas. Prieš trejetą metų filmą būdavo įmanoma parsisiųsti per tris dienas, dabar užtenka vos keliasdešimt minučių.

Pastaruoju metu „Videogido“ savininkas klientus bando pritraukti naujesniais filmais, tačiau vieno DVD kaina siekia apie 55 litus, o jo nuoma – tik 4 litai.

„Dabar žmonėms ne muzika rūpi, o kaip susimokėti mokesčius“, – teigia „Audio&Video“ parduotuvės savininkas Darius Stankaitis.

Daugiausia nelegalių filmų galima parsisiųsti iš puslapių rusų kalba. Kaimyninėje Rusijoje ši verslo industrija labai išplėtota. Filmai įvairūs: nuo naujausių rusiškų, užsienietiškų iki jau tapusių klasika. Įgarsinimas – taip pat rusų kalba.

D.Stankaitis teigia, jog naujausi filmai videonuomos salonuose pasirodo maždaug 2–6 mėnesiai po filmo pasirodymo kino salėse, o nelegaliai parsisiųsti juos galima jau vos po poros savaičių. Ir ne visi jų – tik kino salėse namų kamera padaryti įrašai su ekrane kyšančiomis žiūrovų galvomis. Interneto platybėse galima rasti ir itin aukštos kokybės profesionalaus įgarsinimo naujausių filmų.

Kas pakeistų situaciją

Nuo 2009 metų liepos 28 dienos įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų ir Civilinio kodeksų pakeitimai, skelbiantys, jog už neteisėtą kūrinio ar jo dalies atgaminimą, padarymą viešai prieinamu, yra traukiama administracinėn bei baudžiamojon atsakomybėn. Apie kovą su neteisėtu kūrinių platinimu internete papasakojo Lietuvos antipiratinės asociacijos pirmininkas Vytautas Simanavičius.

– Savo interneto puslapyje skelbiate, jog vykdote pažeidimų prevenciją, renkate informaciją apie elektroninėje erdvėje padarytus pažeidimus. Kaip yra renkama informacija?

– Prevenciją ir teisių gynimą vykdome vadovaudamiesi Lietuvos teisiniais norminiais aktais. Vykdome P2P tinklų, FTP serverių, tinklalapių, kuriuose suteikiama galimybė siųstis neteisėtų kūrinių kopijas, monitoringą, stebime ir fiksuojame pažeidimus. Siunčiame interneto paslaugų teikėjams informaciją apie pažeidimus, prašome jų uždrausti prieigą prie autorių ir gretutines teises pažeidžiančios informacijos. Taip pat šaliname failus iš tarptautinių serverių, bendradarbiaudami su jų administratoriais. Apie galimai daromus pažeidimus pirminę medžiagą pateikiame policijos pareigūnams. Informacija renkama nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių.

Daugelis internautų turbūt net neperskaito galutinio vartotojo licencijos (EULA), įsidiegdami P2P programinę įrangą. Pavyzdžiui, „uTorrent“ programos gamintojas „BitTorrent“ korporacija EULA licencijoje numatė, kad bus dalijamasi parsisiunčiama informacija su kitais vartotojais, ši informacija bus viešai matoma kitiems vartotojams, kurie naudoja analogišką įrangą. Taip pat numatyta, kad bus matomi IP adresai. Taigi, nustatyti pažeidėjus nėra sudėtinga.

– Kaip glaudžiai bendradarbiaujate su policija. Kokiu būdu Policijos departamentas vykdo patikrinimus ir kokios gresia baudos?

– Lietuvoje intelektinės nuosavybes teisių apsaugą vykdo ne tik Policijos departamento pareigūnai. Kiekviename mieste yra policijos pareigūnų, atsakingų už intelektinės nuosavybės apsaugą. Mes glaudžiai bendradarbiaujame tiek su teritorinėmis policijos įstaigomis, tiek su kitomis institucijomis, atsakingomis už intelektinės nuosavybės apsaugą. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės taip pat skiria didelį dėmesį intelektines nuosavybės apsaugai internete.

Patikrinimus policija vykdo, kai visiškai surenkama informacija apie pažeidimą, nustatomas galimas pažeidėjas. Paprastai patikrinimo metu būna išimamas serveris ar paimamas vartotojo kompiuteris, kuriuo daromi pažeidimai. Baudžia teismas. Šiuo metu įstatymai numato baudą nuo 1000 Lt, priklausomai nuo to, ar administracinėn, ar baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas asmuo. Galiu pateikti pavyzdį – viename tinklalapyje pažeidimus daręs asmuo gavo 10400 Lt baudą, teismas priėmė sprendimą konfiskuoti jo kompiuterį. Be to, teisių turėtojai ruošia ieškinius. Taigi, pirataujant internete galima patirti ir labai didelių nuostolių.

– Kada pažeidimus internetinėje erdvėje padaręs asmuo yra traukiamas civilinėn atsakomybėn ir kokios piniginės baudos jam gali grėsti?

– Administracinių teisės pažeidimų (214.10 str.) ir Baudžiamasis (192 str.) kodeksai numato sankcijas už kūrinių neteisėtą padarymą viešai prieinamais internete, už jų platinimą. Tai pagrindiniai pažeidimai, kuriuos daro interneto vartotojai. Tai yra kūrinių neteisėtas parsisiuntimas, dalijimasis su kitais vartotojais, nuorodų teikimas, platinimas tinklalapiuose.

Baudos, kaip jau minėjau, nuo 1000 Lt ir didesnės. Reiktų nepamiršti, jog dėl padarytos žalos atsako asmuo, sudaręs interneto prieigos sutartį su interneto paslaugų teikėju. Tai reiškia, kad nesvarbu, ar draugas, ar svečias, ar kitas asmuo padarys pažeidimą, žala bus išieškoma iš sutartį pasirašiusio asmens. Todėl tėvams siūlyčiau rimtai susirūpinti, ką daro jų vaikai ir vaikų draugai prie kompiuterio. Taip pat patarčiau tėvams įdiegti į kompiuterius filtrus – kompiuterines programas, kuriomis galima riboti prieigą prie neteisėtų parsisiuntimų. Taip bus sudaroma galimybė apsisaugoti nuo pažeidimų. Įstatyme numatyta, kad teisių turėtojai gali prisiteisti kompensaciją, kuri gali siekti iki 130000 Lt. Taip pat gali prisiteisti žalą, kurios dydį kiekvieną kartą apskaičiuoja teisių turėtojas.

Remdami piratus žlugdome kūrybą, investicijas į šią industriją. O juk visi norime naujų filmų, žaidimų, muzikos, patogesnės naudojimui programinės įrangos.

Tauragės policija bendradarbiauja su Lietuvos antipiratinės asociacijos pirmininku V.Simanavičiumi, tačiau Tauragėje, pasak pareigūno, neteisėto kūrinių platinimo internetu pažeidimų neužfiksuota. Per metus Lietuvoje nubaudžiami maždaug 1–2 neoriginalius muzikos įrašus platinę (pardavinėję) piratai.